Misionarias Dominicanas do Rosario

centanario de la fundacion de la congregacion

Misionaria

celebrasaun sentenariu Oe-cusse

Santo Domingos de Gusmao

Hablaba Siempre de Dios y con Dios ifeliz dia!

Missionarias

viajem dahuluk ba Maldonado

Missionarias Dominicana

celebrasaun Eukaristika 100 anos

Image de Missionarias

Maldonado Peru

Comunidades missionarias iha Timor-Leste

Comunidades missionarias iha Timor-Leste

Missionarias

enkontru nasional Juventude Dominicano

Friday, January 22, 2021

“MAROMAK NINIA BOLU NO EMA NIA RESPOSTA"


 

DOMINGO BA DALA III TEMPU BAIBAIN

Domingo de Dei Verbum

 

  

Primeira Leitura: Jon 3:1-5, 1

Segunda Leitura: 1 Cor 7:29-31

Evanjelhu: Marcos 1:14-20

 

“Imi tuir Ha’u mai; Ha’u sei halo imi hakail-na’in ema nian”( Mc. 1:17).

 

Maromak bolu ema husi condisaun no situasaun nebe diferente no impossivel iha ema nia matan no ema nia oin hodi sai haklaken nain ba Nai nia liafuan.

Ne’e mak Leitura nebe’e ita sei rona wainhira Jesus bolu Nia Discipulo sira ba dala uluk hodi dehan: "imi tuir Hau mai; no Hau sei halo imi hakail-nain Ema nian". Discipulo sira Simão, André, Tiago e João, sira nia profisaun mak Peskador ou kail ikan. Ne mak sira nia servisu nebe’e sira hala’o hodi sustende sira nia necisidade moris nian.

Maromak bolu ita husi condisaun no situasaun nebee diferente katak: ita rona Jesus nia lian nebee bolu ita, karik wainhira ita balu iha hela natar laran,  tos laran, kafe laran, nst. Hanesan discipulo sira, sira rona Jesus nia bolu wainhira sira soe hela dai hodi kaer ikan. Jesus hatene momos hela sira nia servico nee, maibe tamba sa Jesus hakarak bolu sira ba profisaun foun?  Tamba sa discipulo sira husik kedan dai no bero hodi tuir Jesus? Wainhira Jesus bolu sira, sira konhese Jesus nee see?

     Belun doben sira, Jesus bolu ita hotu iha dalan nebe’e diferente maibe ho motivo nebe’e furak katak ita atu sai Ninia belun nebe’e besik liu Nia hodi fo sasin kona ba Nia. Tamba ne’e wainhira discipulo sira rona Jesus nia Lian, sira fo kedan resposta hodi troka sira nia profisaun. Evangelista hakerek klaru los katak: "Sira husik kedas dai, hodi Tuir Nia".

     Domingo ohin mos Domingo Dei Verbum nian nebee fo hanoin mai ita katak:  Maromak ninia Liafuan sira be ita rona lor-loron ne’e Liafuan nebee fo moris ba ita. Tamba ne’e, Jesus nia Lian nebe’e discipulo sira rona nee, Lian nebee nakonu ho estimado, domin, esperanca no kbiit. Tamba ne’e pescador nain ha’at rona no tuir kedan Jesus maski sira lakonhese Jesus nee se. Jesus nia lian ne mos haforsa tebes sira maski sira sente kolen hela ho servisu nebe’e sira hala’o. 

    Ita mos aprende uituan husi Evangelista Marcos nia hakerek nebe’e dalabarak uza liafuan “kedas” (immediately) atu fo hanoin mai ita katak wainhira ita simu knaar foun ou misaun foun, ita labele dada tempo maibe tenki fo resposta kedas hodi hala’o. Tempo ne’e importante iha ema hotu nia moris. Hanesan iha maluk Cinesa sira nia liafuan: 時間是金錢(Shíjiān shì jīnqián= tempo nee osan mean). Wainhira ita husik tempo  ne’e liu mak ita mos lakon osan.Jesus Ninia bolu ida ne’e hakarak mos ita nia resposta nebe’e lais hanesan discipulo sira. Sira nia resposta ba Jesus nia bolu ida nee tuir mai kedan ho responsabilidade foun katak sira ba atu haklaken. Jesus hateten:  "tempo to’o ona; Maromak Nia Reino besik ona. Hakribi imi nia sala hodi fiar liafuan diak." 

     Nudar cristaun, ita hotu simu kna’ar nebe hanesan katak: sai evangelizadora. Maromak bolu ita atu ba haklaken Ninia liafuan diak ba maun alin sira. Iha ita nia evangelizasaun nee, ita mos sei hasoru dificuldades no desafios henesan mos apostolu sira ho bero iha tasi laran nebe hasoru udan no Anin. Maibe ita tenke fiel nafatin ba Ida nebe’e bolu ita ne’e, basa Nia nebe bolu ita, sei guia ita no nunka husik ita atu monu. Importante liu atu fiar iha Nia liafuan nebe’e dehan: keta tauk, Hau sei hamutuk ho imi too mundo nee nia rohan. Hamutuk ho Nia mak ita bele hetan moris nee nia significa nebe klean atu ikus mai ita mos sei hananu: "Nai hatudu Ita dalan Mai hau" hanesan salmista hananu.

 
 
                                                            By: Irmã  Leonarda Da C. Evangelista, OP

 

Friday, January 15, 2021

HAKARAK SAIDA LOS IHA MORIS?

 



 

DOMINGO BA DALA RUA TEMPU BAIBAIN

 

Primeira Leitura: 1 Samuel 3:3b-10, 19

Segunda Leitura: 1 Cor 6:13c-15a, 17-20

Evangelho:  Jo.  1:35-42

 

 

HAKARAK SAIDA LOS IHA MORIS?

 

        Hanesan ema, ita iha  deseju oi-oin iha moris. Dala ruma ita iha confujaun atu hili saida mak ita hakarak lolos? Atu atinji hakarak sira ne’e liu husi   manera oi-oin mos.  

  Manera sira ne’e ita halo atu  fo satisfasaun ba ita nia an.  Balun hetan satisfasaun iha  osan, riku soin no poder. Sira ne’e hakarak acumula sasan, hakarak fo satisfasaun ba sira nia isin, hakarak ema gava sira, hakarak sai famoso no hakarak hatudu ba mundo katak sira bele halo buat hotu mesmu dala ruma sira tenki uza ema seluk atu atinji saida mak sira hakarak. Maibe iha balun hakarak moris iha  paz, iha esperansa no Ksolok. Sira ne’e kontente ho buat nebe sira iha,  moris simples no ho laran  fahe buat nebe sira iha atu ajuda ema seluk hetan diak.

     Iha istoria Jesus ho ninia primeiro discipulo acontese wainhira Jesus liu, Saun João Batista dehan ba ninia disipulo sira: “Maromak ninia Bibi oan mak neba”. Sira husik kedas João no tuir Jesus. Discipulo sira ne’e ema baibain, nebe kail ikan iha tasi ibun.

    Jesus husu ba sira: imi buka saida?sira la hatan Jesus ninia pregunta em vez  sira husu fali pergunta ida tan ba Nia mestri, ita hela iha nebe? Jesus dehan ba sira: mai hodi hare. Jesus mos la fo resposta ba sira maibe nia convida sira atu tuir Nia.

    Jesus convida ita hotu atu tuir nia. Nia la forsa ita maibe nia bolu no hili ita atu tuir nia. Nia fo liberdade ba ita atu  hili.

    Hanesan ninia discipulo sira, iha momentu neba sira decide atu tuir Jesus sira husik buat hotu hodi tuir Jesus.

   Convite ne’e ba ita hotu. Ita koko reflete no hanoin didiak ba convite ida ne’e. O hatene ona, saida mak o hakarak los iha o nia moris? Mai hodi tuir Nia. Hanesan discipulo sira, Ita precisa  decide didiak  saida mak ita  hakarak, atu nune’e ita sei la arepende ho desizaun nebe ita foti. Tuir Jesus ho fuan nebe livre sei hetan Ksolok lolos.

 

Reflesaun Husi: Irma Maria de Fatima Pui, OP

 


 


Sunday, January 10, 2021

Ita labele sai diak iha mundo nebe’e mak moras hela. Irma Natalia konta nia esperensia iha tempu pandemia husi Barañain, Navarra Espanha

 

Esperensia iha (enfermeria Baranain) iha tempo Pandemia.

 

Ita labele  moris ho diak, iha mundo nebee mak moras hela? Ho realidade mosu pandemia halo ema hotu panico, tauk, preocupa no la hakmatek. Ita iha Crisis mundial, ita hotu iha risco laran no bele dehan katak laiha ema ida, escapa o halai o hases ann husi crisi ida ne’e..

Hau atu konta hau nia  experensia oinsa serbisu iha enfermeria, ajuda hare Irma sira nebee mak moras. Iha tinan kotu fulan  febreru  bainhira comesa hahu moras virus covid 19, senti hanesan bai-bain tanba hare  e rona husi notisia televizaun deit no la senti katak covid 19 semu mai  to’o nee. Bainhira virus comesa daet ba bei-beik ona foin senti tauk tanba amiasa ida, risco boot ou perigoso  liu-liu ema sira nebe mak moras   no isin fraku.

Quarentena comesa hahu ...virus mos daet bei-beik....ema hotu sai panico tebes...mundu  hotu silencio no hakmatek.

  Iha comunidade no enfermeria nia laran atidades sira hotu lao tuir protocolu no  loron ba loron tempo lao nafatin maibe  hau senti katak loron sira  sai hanesan deit tanba lasenti hoirsehik loron saida, ohin loron saida, aban loron saida, actividade no programa hanesan deit. Sa tan la reza  no laiha missa aumenta sai hanesan ema gentiu. Iha sentimento oi-oin mak mosu hanesan triste, nervozo, contenti  nune’e  mosu preguntas bar-barak iha ulun ida ne’e los kalae ou Covid-19 tebes duni ka lae? tanba seidauk senti , hetan, experensia kona ba moras nee, tanba rona deit...maibe luta continua nafatin hodi hases ann husi moras  nee.

Iha mos regra oi-oin atu halo tuir hodi nune’e labele hetan da’et husi virus ida.....regra mak complicado liu nee mak uza masker tanba la'os uza iha liur deit maibe ami uza iha uma laran bainhira atu toba mak foin hasai husi ibun.

Senti deficil no sai complicado liu-liu bainhira iha comunicasaun  husi lia fuan sira no comprensaun la klaro  tan ibun taka metin ho masker. Koalia mos lia fuan la klaro, rona la mos sorte boot matan  la taka nune’e  aprende koalia ho matan deit husi matan mak foin bele hatene saida mak nia dehan.

Loron ida  colega serbisu ida  hetan positivo husi moras ne’e ema hotu iha comunidade comesa tauk, ami hotu hahu  test PCR hodi hatene ema nain hira mak hetan contagio maibe graças a Deus  ema ida seidauk hetan contagio husi moras ne’e. Tempo la’o nafatin, loron troka ba fulan  virus comesa da’et no serbisu nei-neik maibe ita labele hare ho matan.

Hakfodak mai irmas  balun mos hetan ona  resultado positivo liu husi PCR test. Ami comesa rame- rame halo test kada semana, ami balun iha resultado sai negativo.

Bainhira rona  iha ona vacina ami senti hakmatek no kontenti katak bele libre ona husi virus  ida liu-liu ba Irma sira nebe mak iha moras maibe Maromak nia plano oin seluk.

Virus comesa serbisu maka’as no daet ba nafatin maibe ami  iha ona esperansa katak ami bele livre tanba sura deit loron no hein oras atu vacina.  Esperansa nee la realiza  tanba derepende deit Irma  ida tan hetan positivo no continua daet ba sira seluk  no daet colega serbisu sira mos significa katak ema ida labele escapa o hases an husi virus ne’e.Oras ne'e dadauk irmas lubuk ida no colega serbisu lubuk ida mak hetan moras ida ne'e.

Tauk ne’e comesa aumenta, maibe  situasaun ida ne’e la halakon hau nia esperansa , hau nia  fiar tomak ba  Maromak deit  tanba Nia mak cria no sai nain ba mundo ida, hatene oinsa atu hapara moras ida ne’e hanesan iha evangelho (Joao 14:27) haktuir Maromak hamutuk ho ita no hela iha ita leet.

 Mesmu la reza lor-loron ou laiha ona missa maibe hau nia fiar sai maka’as liu tan. Hau senti Maromak besik liu hau. Nia la husik hau mesak, Nia continua luta nafatin ho hau, buat hotu entrega ba Nia.  

Nune’e maluk sira mai ita cuidadu an no tau matan nafatin ba ita nia saude tanba ema ida sei la  ses an husi moras ida ne’e. Lalais o kleur virus ne’e sei to’o. Ema ida la hetene so Maromak deit mak hatene. Maromak fo haraik bensa ba ita hotu no ita reza ba malu. Muchas Gracias!

Ita labele sai diak, iha mundo nebe’e mak moras hela.

 

Irma Natalia Fouk, OP


Barañain, Navarra Espanha

Janeru,  2021

Friday, January 8, 2021

Estuda Hamutuk: Haklean Kunhesementu kona ba Saun Tomas de Aquino.

 

Familia Dominicana iha Timor continua hala'o formasaun hamutuk. Ba dala ida ne'e, Pe. Santiago Saiz, OP lori irmas no irmaos sira atu kumprende liutan airin imporatante ida iha espiritualidade Dominicana nian mak: Estudo.

Iha formasaun ida ne'e foka  liu  ba Saun Tomas de Aquino ninia moria no sai inspirasaun no modelo nebe’e nakonu ho Roman matenek nian ba familia dominicana.

Hanesan irma Dominicana ida kontente no orgulho atu hatene diak liu tan kona ba saun Tomas de Aquino nebe cunhesido hanesan doutor da igreja ho ninia Summa Teologia nebe sai fundamento ba estudo filosofia no teologia.   

Igreja selebra festa saun Tomas de Aquino iha loron 28 de Janero. Husu nafatin nia harohan daet atu tau matan ba estudante sira hotu liu-liu ba irmas no irmaos Dominicana sira liu-liu ba sira nebe sei iha formasaun.  

 

Ir. Cecilia Imaculada S. de Araujo, OP