Misionarias Dominicanas do Rosario

centanario de la fundacion de la congregacion

Misionaria

celebrasaun sentenariu Oe-cusse

Santo Domingos de Gusmao

Hablaba Siempre de Dios y con Dios ifeliz dia!

Missionarias

viajem dahuluk ba Maldonado

Missionarias Dominicana

celebrasaun Eukaristika 100 anos

Image de Missionarias

Maldonado Peru

Comunidades missionarias iha Timor-Leste

Comunidades missionarias iha Timor-Leste

Missionarias

enkontru nasional Juventude Dominicano

Showing posts with label Martires. Show all posts
Showing posts with label Martires. Show all posts

Tuesday, September 17, 2019

Ami nia martires iha Congo

Ami nia Martires iha Congo

Me. Maria del Buen Consejo, OP Me. Maria Justa, OP
Me. Maria Candida, OP Me. Maria Olimpia, OP 
ami nia dalan mak dalan Maromak nian, se ami mate, ami sei mate, maibe ami labele husik hela misaun” Missionarias Dominikanas esperensia ona grasa liman rohan nu’udar martir: saran sira nia moris ba salvasaun kiak sira nian, tamba Maromak.
Ami nia Martires nain haat mak:Maria Justa, OP, Maria del Buen Consejo, OP, Maria candida, OP, no Maria Olimpia, OP, fo sasin ne’ebe klean tebes katak sira hakbesik – an duni ba ema sira iha knua neba. Sira nia fidelidade ba Maromak mak hatudu konkretu ba maun alin sira ne’ebe mak sira tau matan loron ba loron iha hospital hanesan enfermeira ne’ebe akompanha no eduka ho fiar. Loron no kalan sira luta makas ba maluk sira ne’e ninia moris, tebes duni sira fo an no la iha tan dalan seluk preisa duni atu kontinua serbisu ida ne’e iha hospital labele husik hela fatin ne’e.
Sira nain haat nee hakuak tebes sira nia vokasaun hanesan Missionaria, hatama sira nia - ana hanesan ema Congolenses sira hafoin moris tiha iha situasaun politika ne’ebe kumplikadu iha sosiedade. Misaun iha sidade Stanleyville loke iha fulan Marsu tinan 1960, no liu tiha fulan tolu nasaun ne’e deklara ona ninia Independencia husi Belgica. Situasaun nebe runguranga tebes atu hasoru tamba iha hela konfujaun, ne’e mak mosu ona funu
manipula ideolijia. Serbisu iha parte oin – oin paradu hotu , kriji mosu ona iha nasaun ne’e hodi oho malu, baku malu, tortura hodi hamate ema barak hanesan chefe local nian no konfrontasaun entre rebelde ho militar Ita nia martires hasoru nesesidade barak, falta ema tau matan ba ema moras sira. Ema congolenses sira laran daik tebes halo sira bele reflete katak; providensia nee existe; wainhira ita ajuda ema kiak sira ita mos sei hetan recompense. Wainhira ami koalia dadaun lakleur deit ema mai lori hudi tasak manu no modo, ne’e mak oinsa Maromak taumatan ba Missionari sira. Iha loron 4 fulan Augustu kilat tarutu dadaun ona husi mota sorin Congo nian, ne’e hatudu ona katak rebelled sira besik ona madre sira nia hela fatin”Stanleyville” la iha ona seguransa diak iha hospital ne’e, maske situasaun deficil tebes la husik hela moras sira iha hospital mesak madre sira kontinua serbisu nafatin ho fasilidades nebe sira iha momentu neba enfermeira hotu tauk atu tama serbisu. Madre sira nain haat ne’e husu ba sira –an Oinsa mak ita bele husik sira mesak? Ita husik sira hotu iha ne’e?
Iha loron 7 fulan Augustu “Simbas” naran kode rebellede nian too ona iha Stanleyville no kilat musan tama dadaun ona mai. Sira oho hotu soldadu, komandante polisia no ema sira nebe mak la tama ba sira nia partidu, hahu kedas loron 14 fulan fulan Setembru missionario balun kastigu ona iha kadeia too loron 24 fulan Novembru, Missionarios hotu konsentra an iha sidade. Madre sira nain haat nee hamutuk iha konventu Franciscana no padre missionario sira iha kantor polisi.
  • Iha loron 24 fulan Novembru, nasaun oin oin hamutuk ho estadus unidos hahu ona prepara atu bele intervein iha problema ne’e. rebellede obriga prisoneiro sira atu sai ba fatin seluk, prisoneiro sira nee mak padre nain 3, irmao nain 5, religiosos nain 15, protestante 1 familia 1 nebe hela iha kuartu seluk. Iha neba sira rona kilat tiru hasoru malu namanas los nomos rona aviaun nia lian. Forca nebe mai husi nasaun seluk buka dalan oinsa atu salva prisoneiros sira ne’e basá sira hare katak susar tebes atu tama too iha komarka ne’e Madre sira ne’e terus los ba sira nebe halo turtura oin – oin no hamoe sira nia dignidade nudar feto, maske nune’e madre sira sei iha forsa atu bele tau matan ba labrik kiik nebe hamutuk ho sira basá labarik sira nee nia inan hetan kanek. Iha loron 25 fulan Novembru, obriga sira atu forma iha linha parede, haketak feto no mane no hahu ona tiru sira hotu. Madre Olimpia no madre Justa molok atu tiru kona sira, sira rua hasai kadeli profisaun nian fo ba irmao Congolense atu bele entrega hela ba sira nia familia. Sira mos continua reza terso no consola malu e suporta malu, hodi lao tuir Cristo nia terus to’o mate. to’o tuku 8:00 kalan, ema at sira haruka sira forma linha Simba sira tiru ida-ida balun mate fatin balun dada iis los hodi husik too mate rasik. Iha loron 25 fulan Novembro hakotu sira nia iis ho kilat musan. Tebes duni madre sira halo solidariedade boot atu bele terus hamutuk ho ema Africano sira ne’e no sira nia ran la fakar saugate deit. Ami sente responsabilidade ba sira nia rikusoin ne’e nomos hanesan bispo Mee Muzihirwa nia lifuan: dalan diak atu hanoin sira mak kontinua kuda nafatin fini diak hanesan Martires sira ne’e. ita hakarak kontinua nafatin haburas domin ne’e ba Africano sira iha sira nia luta no mehi ba liberdade, justisa no dame iha futuru.
Sira nia liafuan ikus: ami kontinua reza ba imi Congolenses

Obrigado wain ba exemplo sacrifisio ho pasensia hodi saran an tomak ba Maromak ninia reino iha Congo.



 

AMI NIA KARISMA

Carisma :
Carisma: “Haklaken Maromak Nia lia fuan diak hodi defende lia los no justisa ba ema hotu liu-liu ba sira nebe’e presiza liu ami nia tulun” (konst.no. 5) 
KONGREGASAUN NIA MORIS
Congregasaun ida ne’e hari’i iha loron 5 fulan outubro tinan 1918 iha Maldonado, Peru. Fundadores sira mak Mgrs. Ramon Zubieta, OP ho Beata Ascension Nicol Goñi, OP( sira nain rua ne’e hotu dominicanos).

Congregasaun ninia carism:
Haklaken Maromak Nia lia fuan diak hodi defende lia los no justisa ba ema hotu liu-liu ba sira nebe’e presiza liu ami nia tulun” (konst.no. 5)

Ami ninia misaun mak: 
  • Ami hakarak compromete ba serviso libertasaun integral povo nian 
  • Haklaken liafuan diak nebe’e povo convoca 
  • Incarna iha culturas oi-oin 
  • Solidariza ho sira nebe’e terus no iha marjinalizaun 
  • Asumi serbisu concreta ba promosaun no desanvolvementu iha Educasaun, Saude, serbisu social, media comunicasaun no area sel-seluk liu-liu atu promove dignidade feto nia 
Congregasaun ninia apresenza iha Timor   
Iha tempu portugues nia ukun iha tinan 1953-1975
Timor hanesan rai kiik no kiak ida iha mundo no emabarak la hatene Timor mak iha uitoan nebe'e los?. Nune’e wainhira amu Bispo Jaime Goular convida irmãs missionárias Dominicanas do Rosario atu mai serbisu iha Timor nune'e iha tinan ne ba irma sira mai hodi ajuda povo Timor, sira ho laran ksolok simu convite ida ne’e atu mai hodi haklakenMaromak ninia lia fuan diak ba povo sira nebe’e presiza liu, tuir carisma congregasaunnian.
Iha dia 5 de Marco tinan 1953 irma sira husi Portugal sama sira nia ain fatin iha Timor Leste. Sira to’o uluk iha Dili depois mak sira ba liu Oecusse. Misaun uluk liu mak Oecusse. Irmã sira iha momentu neba mak: irma Maria Puy Muguerza(Superiora), Irma Maria Salome Perez Boffil no irma Joana Goni. Acompanha husi irma Maria Alice. Sira to'o iha Oecusse hela temporariamente ho administrador Fernando Tinoco( Mestisa Portugues- Manatuto)
Iha tempu neba senhor administrador hari'i ospital foun ida no ospital tuan, nia entrega ba irmã sira atu hela. Ospital ida neba mak lori halo colegio. Irmã sira comesa prepara fatin besik tinan tolu no iha loron 22 fulan fevereiro de 1955 sira loke colegio.
Irmã sira nia misaun mak tau matan baema moras sira iha ospital, serbisu mos iha pastoral, fo catequese ba sarani sira, formasaun ba professores sira no loke escola husi cartilla to'o quarta classe.
Iha loron 10 de Noviembre 1958 irma sira loke tan comunidade ida ihaErmera. Iha Ermera loke colegio ida liu-liu sira focus ba formasaun professor sira. Professor sira nebe’e formado tiha ona, sira mak ba fo fali formasaun ba profesores sira iha distritu sel-seluk.
Irma sira hanoin katak missaun iha Timor sai boot ba daudaun no precise ema atu hatutan no haforsa missaun ida ne’e nune’e sira hanoin atu comesa grupo vocasional iha tinan 1965.
Nune’e iha tinan 1971 comesa ona postulando iha Ermera. Maibe uluk Irma sira haruka postulante ida Irma Rosario Pereira Mestre atu ba formasaun iha Macao. Estudantes lubuk ida nebe hatudu sira ninia interesse atu sai religiosa maibe ikus mai sira nebe’e fiel duni ba sira nia nia vocasaun liu husi congreagasaun Irmas Missionarias Dominicanas do Rosario mak Irma: Rosario Pereira Mestre mestisa oan ida nia inan ema Tibar nia aman ema portugal, Irma Rosario Afoan no Irma Manuela Sufa.( sira nain rua ema Oecusse)
Hanesan dehan tiha ona iha Leten Irma sira comesa sira nia formasaun iha Timor maibe sira continua sira nia formasaun iha Macao no Portugal ( ba Irma Rosario Pereira Mestre, OP (Laurinda) no iha Filipinas( Irma Rosario Afoan, OP no Irma Manuela Sufa, OP).Sira nain tolu mak sai nudar Irmas Dominicanas Timor oan nian.
Iha tinan 1972 sira loke tan comunidade ida iha Maliana. Sira fo sira nia an tomak ba missaun iha Timor maibe ita hotu hatene katak situasaun Timor nian uluk la dun fo dalan atu Irma sira continua sira nia missaun. Ihatinan 1975 tan funu, Irma sira tenki sai husi Timor.
Iha tempu Indonesia nia ukun (reabertura 1992)
Irma Rosario Pereira Mestre, fila uluk mai Timor atu comesa missaun iha ne’e maibe tamba nia mesak no seidauk iha comunidade iha ne’e, nia hela ho madre canosiana sira (nia mos antiga aluna canosiana maibe nia hili atu sai Irma Dominicana.)
Liu tinan barak nebe’e Irmas nain rua nebe’e hala’o sira nia formasaun iha Filipinas, ikus mai iha loron 12 fulan Junho tinan 1992 irmas Rosario ho Manuela fila fali mai Timor husi Filipina no sira comesa fali missaun iha Timor.
  Momentu neba iha Dili, sei iha diocese ida deit. Bispo iha temponeba mak bispu Dom Carlos Ximenes Belo, SDB. Irmas nain rua ba hasoru amu bispo no amu bispo husu sei sira bele ajuda iha seminario, maibe sira rua dehan lae. Ne’e la’os ami nia carisma. Nune’e amu bispu fo licensa hususira bele ba iha Soibada, Manatuto. Irmas nain rua ho laran kontente simu missaun ida ne’e.
Povo Soibada tomak kontente tebes hodi hein irmas sira. Sira simu sira ho bidu no tebe-tebe. Sira kontente tebes ho precensa irmas sira nian iha sira nia parokia. Irma sira hela iha parokia mais ou menus besik fulan tolu no ikus mai sira decide atu ba hela iha colegio nebe’e mamuk hela. (colegio ne’e uluk madre canosiana sira mak hela ba)
Irma sira ho coragem continua luta atu bele loke fali missaun iha Timor. Situasaun iha foho ita hotu hatene, ahi laiha no buat barak kuran nune’e Irma sira dehan la’os atu ajuda hanorin iha escola no serbisu pastoral deit maibe atu sustenta sira nia moris Irma sira precise loke fali asrama. Iha difficuldade barak mak irma sira hasoru maibe iha ema diak barak laran luak ajuda Irma sira liu-liu Sarani Soibada no Padre Paroco, Pe. Filomeno Barreto.
Irmas sira hala’o serbisu ho kontente iha rai ida ne’e. koko atu ajuda povo Timor no iha ona mos jovems feto balu nebe hakarak tuir Irma sira iha congregasaun ida ne’e.