Misionarias Dominicanas do Rosario

centanario de la fundacion de la congregacion

Misionaria

celebrasaun sentenariu Oe-cusse

Santo Domingos de Gusmao

Hablaba Siempre de Dios y con Dios ifeliz dia!

Missionarias

viajem dahuluk ba Maldonado

Missionarias Dominicana

celebrasaun Eukaristika 100 anos

Image de Missionarias

Maldonado Peru

Comunidades missionarias iha Timor-Leste

Comunidades missionarias iha Timor-Leste

Missionarias

enkontru nasional Juventude Dominicano

Thursday, September 16, 2021

SÊ HAKARAK BOOT LIU SIRA SELUK, NIA SEI SAI IKUS LIU HOTU, SEI SAI HOT-HOTU NIA ATAN

 

DOMINGO BA DALA XXV TEMPO BAIBAIN NIAN

Primeira Leitura       :  Livro Sabedoria 2, 12a;17-20

Segunda Leitura        :  Tg, 16-4, 3

Evangelho                  :  Mc 9,30-37

Belun  doben sira mak Cristo hadomi!

            Ohin, ita tama ona ba iha Domingo XXV Tempo baibain tinan liturgia B nian. Na’i Maromak futar liafuan ba Domingo ida ohin, liu-liu iha Evangelho, descreve kona ba, Jesus hato’o ba Nia escolante sira, ba dala rua nian kona ba sentido husi terus, cruz no ressurreição.

Iha sorin seluk, Jesus mos hanorin Nia escolantes sira katak atu tuir Jesus, labele iha intenção konaba posição ou poder, maibé precisa haraik-an no halo-an kiik hodi sai ema hot-hotu nia atan. Molok atu hakat ba oin, mai ita ba compreende uluk sentido husi Jesus nia terus, ne'ebé ohin Jesus hato’o ba Nia escolante sira.

Jesus maski Maromak Oan, maibé dala barak Nia la hatudu Nia-An ou Nia la gava Nia-An ba Nia escolante sira katak Ha’u ne’e Maromak Oan, maibé dala barak Jesus hatudu Nia-an iha escolante sira nia leet nudar ema bai-bain, ema simples. Até Jesus rasik dehan ba Nia escolante sira katak “ema sei hewai Nia, ema sei hedi Nia ba cruz, maibé Nia sei moris hias husi mate”.

Expressão Jesus nian ne’e mosu dala tolu iha Evangelho Marcos, Mateus, no Lucas. Primeiro: Mc 8, 31-33; Mt 16, 21-23; Lc 9, 22. Segundo: Mc 9, 30-32; Mt 17, 22; Lc 9, 43b,-45. Terceiro: Mc 10, 32-34; Mt 20, 17-19; Lc 18, 31-34.

Iha primeira expressão nian, Jesus haktuir katak ema sê hakarak tuir Nia, sei saran nia moris. Significa Jesus hakarak atu dehan katak ba ema sê de’it nebé hakarak lao tuir Jesus nia ain fatin precisa fo-an tomak, dedica-an tomak, até sacrifica nia-an tan Jesus nia Naran.

Iha segunda expressão nian, Jesus haktuir katak ema sê hakarak tuir Nia, la’os atu ambisi ou buka posição di’ak, ou buka tuur fatin nebé aas, maibé precisa halo nia-an ou haraik-an hanesan labarik-oan.

Iha terceira expressão nian, Jesus haktuir kona prontidão, sai hanesan atan ou disposição hodi serbi malu. Husi expressão tolu ne’e, Jesus hakarak lori Ninia escolante sira atu tama klean liu ba laran hodi compreende sentido husi cruz no ressurreição.

Besik atu tama daudaun ona ba Jerusalém, Jesus hakarak no esforço makaas hodi hanorin escolante sira atu sira bele compreende didi’ak kona ba cruz no ressureição. Durante Jesus nia viagem hamutuk ho Nia escolante, Jesus la koalia kona ba posição ou poder maibé, Jesus koalia liu kona ba crus no ressureição. Tamba ne’e halo escolante sira semakin beik liu tan no halo sira nunca atu bele compreende cruz no ressurreição nebé Jesus koalia durante Jesus viagem hamutuk ho sira to’o Jesus mate iha cruz no moris hias husi mate.

Tuir escolante sira nia comprensão katak Jesus ne’e labele mate nudar ema na’ok ten iha cruz, maibé Jesus ne’e sei moris naruk iha mundo hodi sai ema boot, ema nebé iha poder atu bele ukun Judeu sira iha tempo neba, nune’e escolante sira bele hetan mos posição nebé di’ak, balun ministro, balun secretário, balun director geral. Maibé, la’os buat sira ne’e mak Jesus Ninia intenção atu hanorin ba escolante sira, la’e, Jesus hanorin escolante sira katak atu sai boot, precisa haraik-an hodi simu nia cruz lor-loron no la’o tuir Jesus.

Jesus hakarak hanorin Nia escolante sira atu compreende didi’ak katak atu sai boot sei hasoru susar boot, sei hasoru terus oi-oin, sei hasoru lia bobar no lia falsu oi-oin, hanesan ita rona iha Primeira Leitura, Livro Sabedoria ohin haktuir katak ema aat sira husi mundo ne’e nian sei tau hani ba ema di’ak sira hodi hasusar nian, tamba sira lakoi tuir nia hahalok di’ak sira, sira lakoi tuir nia ukun-fuan sira, sira sei tolok nia, fo terus nian, hodi sukat nia paciência no sira sei lori nia ba mate aat, no ikus mai sira halo duni ida ne’e ba Jesus hodi haterus, baku Nia, hedi Nia iha Cruz hanesan ema naok ten, maibé liu loron tolu Jesus moris hias husi mate.

    Cruz ne’ebé Jesus hakarak dehan ba Nia escolante sira iha tempo neba mak saida? Cruz ne’ebé Jesus atu dehan ba Nia escolante sira la’os kona problema social, la’os kona ba problema aihan, la’os kona ba problema osan laiha, la’os kona ba uma laiha ou hatais laiha, maibé Cruz ne’ebé Jesus hakarak dehan ba Nia escolante sira iha tempo neba mak rezeição husi ema Judeu sira iha tempo neba, ne’ebé lakoi simu Jesus nia doutrina.

Tamba ne’e, mak Jesus dehan, ema sê hakarak tuir nia, ema ne’e tenki pronto simu nia cruz lor-loron, katak pronto simu rezeição iha tempo saida de’it iha fatin nebé de’it. Ema nebé hakarak tuir Jesus, pronto paciência nafatin wainhira ema mundo ne’e nian koalia aat hasoru, pronto wainhira ema mundo ne’e nia koalia liafuan aat hasoru, pronto wainhira ema mundo ne’e nian hewai no la simu tamba Jesus nia naran. Ema nebé pronto ho laran tomak hodi simu ho paciência nafatin hasoru hahalok aat hotu husi ema mundo ne’e nian, ida ne’e mak hatudu momos katak ema ne’e pronto tebes duni simu nia cruz hodi la’o tuir Jesus.

  Jesus terus, hafoin terus no mate iha cruz, maibé Jesus la’os hela metin ba nafatin iha cruz, maibé Jesus moris hias husi mate ka ressureição. Atu ba to’o ressureição precisa liu husi terus no cruz. “Wainhira laiha ressurreição, significa laiha terus no cruz. Wainhira laiha terus no cruz, significa laiha ressurreição”. Maibé, ba dala rua ona mak Jesus koalia kona ba cruz no ressurreição maibbe escolante sira nafatin la compreende Jesus nia lia hanorin ne’e, basá, buat nebé mosu iha escolante sira nia hanoin ou intenção escolante sira nian mak karik Jesus mate, sê los mak sei sai boot hodi troka ou tuur iha Jesus nia fatin.

Nudar Maromak Oan, Jesus hatene momos kona ba escolante sira nia intenção. Maski Jesus hatene di’ak kona ba escolante sira nia intenção ida ne’e, maibé Jesus la hirus sira maibé Jesus buka maneira atu hanorin escolante sira kona ba se mak atu boot liu hotu. Nune’e, Jesus hahu hanorin hodi dehan ba sira, se mak hakarak atu sai boot liu hotu, la’os atu tuur iha fatin aat ou hetan posição, maibé sê hakarak sai boot precisa halo-an nudar atan hodi serbi ema selu, nia la’os hamriik iha posição ida uluk liu maibé nia hamrik iha posição ida ikus liu hodi serbi ema hot-hotu. Claro katak, hodi serbi ema hot-hotu, ida ne’e mak sei valor boot liu wainhira hakarak sai Jesus nia escolante. Jesus rasik halo ida ne’e, serbi ema hot-hotu nudar atan, maibé ikus mai sai liurai ba ema hot-hotu. Jesus nia moris tomak inspira ema hotu atu hetan moris haksolok, no ema hot-hotu bele hetan salvação tamba Nia.

Jesus mos hanorin Nia escolante sira atu la’os simu de’it ema boot, katak ema sira nebé iha sasan ou iha riku soin barak maibé simu ema kiik sira hanesan labarik sira. Significa simu ema ema hot-hotu ho buat saida de’it mak ema iha, bukan pilih kasih melainkan kasian pada semua orang. Simu ema la’os tamba ema halo buat di’ak ou ema fo sasan, maibé simu ema ho realidade saida de’it mak ema iha tamba ema hot-hotu iha dignidade nebé hanesan iha Maromak futar oin. Ema nebé hatene simu ema seluk iha nia moris tamba Maromak horik iha nia fuan. Ida ne’e mak espírito nebé escolante ida precisa halo wainhira hakarak tuir Jesus.

Simu cruz iha relação ho simu ema hot-hotu. Significa precisa simu terus hotu husi mundo ida ne’e hanesan Jesus simu terus nebé haterus husi ema mundo ne’e nian, nune’e de’it mak ita hatene simu ema seluk ho fuan no ho domin tomak hanesan buat sa mak Jesus halo iha Nia moris tomak to’o mate. Tamba ne’e mak Jesus dehan, ema sê hakarak sai boot, nia la’os tur iha trono leten aas liu, maibé nia tur iha kraik hanesan nudar atan hodi serbi ema hot-hotu, hanesan Jesus rasik halo.

      Husi Jesus nia expressão tolu nebé ita rona iha evangelho ohin, “fo-an, la buka oin, pronto serbi”, hakarak dehan saida mai ita kona ba atu tuir Jesus. Primeiro, husi expressão tolu ne’e, hakarak hanorin ita katak atu tuir Jesus ita precisa fo-an tomak ba Jesus, husik Jesus mak forma ita nia-an tuir Jesus nia hakarak, la’os tuir ita nia hakarak ou la’os tuir ita nia vontade rasik. Segundo, tuir Jesus la’os atu buka oin, la’os atu hetan posição nebe di’ak, maibé buat nebé nudar escolante ida soi atu hetan ou simu mak haksolok basá manan naran hakerek iha lalehan.

Atu bele hakerek iha lalehan, ita precisa halo saida? Halo tuir buat saida iha Segunda Leitura ohin, São Tiago nia surat dehan, “buka halakon laran moras malu no hirus malu, basa iha fatin nebe iha laran moras malu no hirus malu, iha neba sei iha hahalok aat oi-oin”. Nune’e de’it mak ita bele manan no ita nia naran sei hakerek mos iha lalehan. Terceiro, atu tuir Jesus, ita la’os ba ho ita nia interesse pessoal maibé husik ita nia-an atu Ida nebé aas liu mak guia ita no sei lori ita ba fatin nebé nebé Maromak rasik mak prepara ona ba ita ida-idak. Maski to’o oras ne’e, ita hot-hotu la hetan buat hotu nebé Maromak hakarak ba ita, ou Maromak prepara ba ita, maibé ita fiar nafatin katak Maromak ne’e sempre laran luak nafatin ba ita, Maromak sempre prepara nafatin yang terbaik ba ita.

Importante ita buka fiar metin nafatin iha Maromak nudar ita nia Criador, fiar nafatin iha Jesus Cristo nudar ita nia Salvador no Redentor nebe sei lori ita ba to’o ressurreição final. Ida ne’e de’it mak ita precisa hamoris nafatin iha ita nia moris, nudar Jesus nia escolante to’o mate…..AMEN

Reflesaun Husi: Irmã Zelia  dos Reis Nunes, OP 




Friday, September 10, 2021

HAKRIBIT AN RASIK, SIMU CRUZ NO LA’O TUIR HA’U

 

DOMINGO BA XXIV TEMPU BAIBAIN NIAN 

1a. Leitura: Is. 50:5-9a

2a. Leitura: Tgo. 2:14-18

Evangelho: Mk. 8:27-35

    Atu sai escolante lolos precisa iha compromisso nebe’é a’as hodi hatene uluk nanain obedece totalmente ba nia mestre. Ita rona iha Primeira Leitura, nebe’é foti husi Livro Profeta Isaías nian, haktuir kona ba exemplo oin sa atan ida obedece.

   Atan la koalia barak ou la hasai liafuan barak ba nia Na’i maski nia iha ibun. Ninian mak iha tilun atu rona hodi obedece no halo tuir. Atan Maromak nian pronto simu terus saida de’it, pronto simu liafuan saida de’it, la hakiduk, fo kotuk laran ba ema hakanek, se hasan rahun ba ema fokit, fo oin ba sira nebe tolok no tafui kaben.  Atan ida nia obedece ba nia Na’i, compara hanesan escolante ida nia obedece ba nia mestre. Nudar escolante, pronto halo tuir de’it saida mak nia mestre dehan ou haruka. Ita sai sarani, katak ita pronto sai Jesus nia escolante hodi obedece totalmente ba Jesus nudar atan.

    Atu sai Jesus nia escolante, precisa critério tolu hanesan haktuir iha Evangelho ohin: hakribit-an rasik, simu cruz no lao tuir Jesus.

  Critério Primeiro: hakribit-an rasik. Significa ita iha vontade tomak hodi husik ita nia egoismo, husik ita nia arrogancia, no husik ita nia interesse privado sira no husik Maromak mak sai nudar nia guiador hodi ukun ita nia hanoin no hakarak sira.

Ejemplo simples husi hakribit-an rasik mak hanesan oin sa controla ita nia liafuan ou control ita nia nanal. Control nanal significa nanal ne’e hanesan baibain ema dehan nanal ne’e ruin laiha maibe bele oho ita nia isin lolon. Nanal iha ita nia isin lolon compara hanesan volante ro nian. Wainhira volante dulas ba los nia dalan, ro sei lao los ba too nia fatin, maibe wainhira dulas sala volante, roo sei mout iha tasi klaran.

   Critério segundo: Lori Cruz. Significa ita iha vontade tomak hodi hola parte mos iha Cristo nia terus. Jesus terus oin sa, ita mos precisa terus nune’e, la’os iha terus laran, ita halai tiha husi Jesus; buka obedece nafatin ba Jesus to’o mate hanesan Jesus, ida ne’e mak ita ema fiar nain nia cruz.

Tamba ne’e  São Tiago iha Segunda Leitura ohin dehan, fiar ne’e laos hatudu iha liafuan de’it, maibe precisa mos hatudu iha hahahalo. Fiar la ho hahalok ne’e buat maten ida.

Nune’e, mos ita ema sarani, sarani nebe buka diak de’it, lakoi simu terus, ne’e la’os sarani nebe’é  hatene saran-an maibe sarani nebe hatene buka naran de’it.

   Critério terceiro: la’o tuir Jesus. Ita iha vontade tomak hodi moris tuir buat nebe Jesus hanorin hela mai ita nudar ita nia mestre. Moris tuir no halo tuir ejemplo Cristo nian, ida ne’e mak vocação ita ema fiar nain nian hodi sai Cristo nia escolante. Maibe, atu sai Cristo nia escolante ida lolos, la’os fácil, precisa ita nia sacrificio, precisa ita nia luta, até fo-an ba mate hanesan Cristo.

 

       Nune’e,  atu sai Cristo nia escolante lolos, ita precisa aprende barak husi ita nia Mestre Boot, Jesus Cristo nebe’é hanaran Messias.  Oinsa mak ita bele aprende husi ita nia Mestre Jesus Cristo? Dalan mak ne’e, ita precisa aprende liu husi rona nafatin evangelho hodi moris tuir buat sa mak evangelho hanorin mai ita. Fulan Setembro ne’e, fulan nebe Uma Creda dedica especial nudar fula Bíblia nian.

    Mai, ita buka aproveita didiak fulan especial ida ne’e hodi lee no rona barak hanorin husi Evangelho, atu nune’e ita bele conhese didi’ak Jesus Cristo, hodi moris tuir Jesus Cristo nia hanorin nudar ita nia Mestre iha rai ne’e no ita nia Na’i nebe sai nudar mata dalan ba lalehan. Nune’e de’it mak ita sei hanaran-an atan nebe hatene obedece ba Nia nai….Amen.

 

Reflesaun husi: Irmã Sabina Martins Mota, OP


 

 

 

Thursday, September 2, 2021

MÉDICO LOLOS IHA COMPAIXÃO

 

DOMINGO  BA  XXIII TEMPU BAIBAIN NIAN

1a. Leitura: Isaiah 35:4-7

2a. Leitura: Tiago 2:1-5

Evangelho: Marcos 7:31-37

 

   Ohin ita tama ba Domingo XXIII tempo baibain. Iha leituras ohin loron nian konvida ita hotu atu rekonhese Maromak nia laran luak and nia compaixão.

  Iha refleksaun Liafuan diak ida ne’e hakarak atu dehan deit katak Jesus Cristo nu’udar Doutor ida mesak iha doutor sira seluk nia le’et, basa  Nia iha kbiit atu cura ita ema nia moras hotu tanto isin, espirito no klamar ho kbiit liafuan Reino Maromak nian. Ho kbiit Maromak futar liafuan mak justifica katak kbiit eh autoridade Cristo nian perante realidade ita ema nian mak “ Cura isin salva klamar”. Basá isin iha nia moras rasik no klamar iha nia moras rasik.

 Cristo hadomi  hosi aksaun ne’ebé hatudu iha povo nia le’et hodi cura moras oi-oin nebe hakbesik ba Nia; fo roman mai ita katak Cristo assume knaar nu’udar  médico único ba isin no klamar. Exemplo prático ne’ebé ita bele hare mak Cristo usa liafuan “EFFATHA” nudar forsa ida hodi bele cura ema nebe moras tilun diuk bele rona fila fali no ema nebe nanal toos bele sai mamar fali hodi koalia mos no los.

  Sentido husi liafuan EFFATHA katak LOKE BA.  Jesus uza kbiit liafuan ida ne’e atu loke ita ema nia moris nebe nakonu ho terus ho susar sai ksolok, moras sira sai diak, laran taridu eh neon susar sai laran metin, loke dalan hodi duni sai espirito aat husi ema nia an, loke grasa naroman hamoris nakukun nian, loke dalan domin suli ba ema hotu, loke dalan justisa ba ema hirak ne’ebé moris iha injustisa nia laran, loke dalan lialoos nian ba ema hirak nebe moris iha iha lia bosok nia laran. Atu bele dehan katak ita ema mesak deit labele , maibe hamutuk ho Cristo todan moris nian hetan kmaan no moras isin ho klamar hetan cura.

 

Reflesaun Husi:

Irmã Alda Baptista de Carvalho Soares, OP