Thursday, March 28, 2024

MAI, HARE NO FIAR

                                  DOMINGO DE PÁSCOA DA RESSUREIÇÃO DO SENHOR

  

1ª Leitura:Atos. 10 34ª:37-43

2ª Leitura: Col. 3:1- 4

Evangelho: Jo. 20:1-9

 

 

Maluk sira hotu, ohin loron boot ou loron especial. Loron Domingo ne'ebé mak importante iha tinan ida nee ba ita sarani sira. No Domingo ida nee fo sentidu ba ita hotu.

 Loron tolu ba tridum pascua nian no loron premeiru ba loron cinquenta nian. Loron ohin mos loron ne'ebé mak importante tebes ba: JESUS NIA MORIS HIAS….ALELUYA…

Iha leitura ohin loron fo hanoin mai ita  katak; ITA HAN HO HEMU HAMUTUK ONA HO NIA, DEPUES NIA MORIS HIAS. Iha libro apóstolo sira  nia hahalok, ofrece mai ita testamuniu ne'ebé mak kapas tebes oinsa ema kristaun uluk sira hatudu sira nia fiar ba Jesus nia moris hias. No fa afektu ba comunidade sira ne'ebé mak apostulu sira moris ba. Husi esperensia paskua halo sira sai ema primeru ne'ebé mak fo testemuniu konaba Jesus nia moris hias. Sira mak sai testego lolos nian konaba akontasementu anunsiasaun. Experensia paskua nian mak halo ita comprende ho comunidade no haklaken Evanjelhu ba ema hotu.  Nunee ita hotu ohin loron tenki koko ita nia forsa kona ba moris hias hodi hatoo no fahe ita nia fiar ba ema seluk.

Fiar iha Kristu nia moris hias laos atu rai ba ita nia an rasik o ba familia deit maibe fahe mos ba maluk sira seluk. Lia fuan Pedro nian ohin se sai realidade esperanza katak buat hotu se sai los, ita mos han ho hemu hamutuk ho Jesus iha nia moris hias. Manera especial ohin iha eukaristia ne'ebé mak ita celebra hamutuk.

 

Maluk sira hotu mak Kristu hadomi; MAI, HARE NO FIAR. Opsaun ida ne'ebé mak ita ofrece iha liturgia ida nee relatu ho experensia Maria Madalena hamutuk ho Pedro no eskolante sira ne'ebé mak Jesus hadomi. Maria Magdalena mak sai ema primero nebe mak descobre konaba Jesus nia moris hias ne'ebé mak la iha rate no nia ba avizu ba nia eskolante sira..

Relata ho historia ne'ebé mak akontese konaba Jesus nia moris hias, historia nee koalia konaba detalla uitoan deit maibe fo naroman ba ita atu hare husi lia fuan sira nebe limitasaun deit. Moris hias iha símbolo no signifikasaun tebes ne'ebé hatudu ho fiar, laos bukti realidade maybe hatudu ho imagen konaba saida mak akontese. Rate la’os mamuk, maibe nakloke no nakonu ho sinal oi oin.

Maluk sira, Importante loke ita nia ann no haklean ita fiar konaba experensia misterio ne'ebé iha selebrasaun mak ita fiar ho an tomak hodi bele hare ho matan foun no iha fiar los. Ita mos hanesan disiplu sira la comprende diak lia fuan sira nee.

 Nunee ita tenki haraik ann no loke nia fuan hodi comprende dia-diak sentido moris hias nian.Jesus nia moris hias sai hanesan naroman no kbiit ne'ebée mak hlo ita sai kapas hodi sai evangelisasaun no testigus hodi Maromak nia presencia ba maluk sira seluk.

Ksolok pascua nian sai hanesan fortaleza iha tinan tomak, no lo-loron. Hanesan Amu Papa Francisco nia primeru dokumentu hateten; Ksolok Evanjelhu nian(Evanjelhu Gaudium): Iha Igreja ita presija fo testemuniu ksolok Evanjelhu nian



, ksolok paskua nian, ksolok oinsa atu hadomi no hatudu ba Maromak hadomi ita rohan laek.

Mai ita husu ba ita nia rasik; Oinsa hau halao paskua nee? Hau bele hetan ksolok paskua nian? Hau bele sai testigu konaba moris hias o hau seidauk asume hau nia indentidade hanesan disipulo lolos? Mai ita refleta ba nia an ida-idak.

 

 ! FELIZ PASCUA DA RESSUREIÇÃO BA ITA HOTU…. !!! JESUS MORIS HIAS ONA!  ALELUYA….ALELUYA.

 

Reflesaun Husi: Irmã Natalia Fouk, OP





0 comments:

Post a Comment