Tuesday, September 17, 2019

SÃO DOMINGOS DE GUSMAO

Ami Nia Hun Mai Husi Saun Domingos de Gusmao


São Domingos moris iha Espanha, iha aldeia ida naran Caleruega.
Ninia aman Feliz de Gusmao no ninia inan Joana de Aza. Sira nia oan nain tolu: Antonio, Manes no Domingos. Sira nain tolu sai Padre, halo tuir Maromak nia hakarak no fo sasin sira nia aman no inan nia diak.
Antonio sai Padre hasae ninia moris ba ema kiak no ema moras.Domingos, ninia matenek boot liu tan, Maromak hili nia sai Padre diocesano iha diocece de Osma, Espanha no harii (orden) congregasaun dos dominikanos.Manes halo tuir ninia maun São Domingos, sai Padre dominicano ba haklaken Maromak nia lia fuan.

São Domingos nia familia halo servisu iha uma, hanourin oan sira no defende sira nia rai husi nasaun seluk.Nia aman toos nain no halo tua uvas.Tamba tempo ida nebe ema musulman hela iha Espanha iha fatin barak, São Domingos nia aman sunu ema musulmana atu sira la tama sira nia rai, no defende sira nia religiaun katolika.São Domingos nia inan, Joana, bainhira kous São Domingos, kalan ida mehi nia tur ahí asu ida ninia fuk mutin no metan nebe kaer ahí iha ninia ibun. Ahí lakan iha mundo nebe nia ba.
Joana ba buka Padre ida atu Padre nee bele ajuda sik nia mehi, hatudu saida ba nia. Bainhira Joana halo orasaun nia rona iha ninia laran lia ida dehan: "Ita nia oan sai ema diak atu ba haklaken ba ema sira tenke fila fali Maromak nia dalan, no hanourin Kredase mak Kreda ninia funu balu."
São Domingos moris iha 24 de junho de 1170. Simu sacramento batismo iha ninia aldeia nia Kreda. Aman inan tau naran ba nia "Domingos" tamba besik sira aldeia iha aldeia ida naran São Domingos de Silos nudar aldeia nia padreiro.Ema naran São Domingos: "Nai nia asu"no pinta São Domingos ho asu metan mutin ida kaer ahi iha ninia ibun.
Bainhira São Domingos simu sakramento batismo, nia inan haree iha São Domigos nia ulun, fitun ida naroman. São Domingos nia eskolante ida dehan: "Husi São Domingos nia oin sai roman ida. Ema hotu hakbesik nia no hadomi nia".Dominikanos sira hananu ba São Domingos "O roman kreda, mestre lia loos nian....pregador grasa nian...".
Iha tempo neba ema kristaos ho musulman sunu malu. Ema musulman tama kristaos nia rai, sunu sira nia toos atu ema la bele kuda buat ida. Ema barak mate tamba moras makas. Ema kiak barak tenke ba tane liman husu ema fo ai-han ba sira.São Domingos nia inanema diak, nia haree ema kiak nia susar, nia fo ai-han ba sira no fo ninia uma nia tua diak ba sira. Dala ida São Domingos nia aman fila fali mai uma husi funu. Tamba São Domingos nia inan fo tua hotu ba ema kiak, tua la iha atu fo ba ninia kaben. Nia hanoin Maria iha Evangelho iha festa kaben nian iha Kana. Nia ho labarik São Domingos hakneak harohan ba Maromak. Maromak rona sira nia hamulak no balde tau tua nakonu. Ema nebe hemu tua ida neba dehan: "Tua ida nee diak!"
São Domingos iha uma aprende sai sarani diak tamba nia aman no inan moris tuir Jesus nia hanourin, tuir virtude fiar, esperanza no domin.
São Domingos nia aman no inan husu hosi apa nia maun nebe sai Padre iha aldeia besik lori São Domingos ba nia uma hanourin nia iha eskola paroquial. Iha neba Padre hanorin labarik lee, halo konta, gramatika no mos hananu. Iha eskola neba São Domingos estuda tinan 6.
Bainhira São Domingos tinan 14, nia hahu estudusecundaria. Nia tau naran ba estudu eskola ida naran boot hela iha sidade naran Palensia. Eskola mak kreda katedral nian.Bainhira tinan 21, hahu estudu universidade iha neba.   
 Iha universidade estuda Biblia no materia seluk. Livru iha tempo neba mak bibi kulik. Estudante precisa tempo naruk atu kopia ida neba mestre hanourin. Livru karu liu tan tamba ema hakerek ho liman deit. São Domingos estuda loron no kalan, la kolen. Nia la sai ba halimar ho kolega sira. Nia hela iha uma estudu no tau matan ba ema kiak sira no ema terus sira. Nia fo ai-han no roupa ba sira nu’udar uluk ninia inan halo. Ema tau naran ba São Domingos nia uma: ¨uma esmola nian¨.


Tinan 1196 iha Espanha ekonomia la diak, susar. Tamba sunu barak (sunu ema musulman sira, liurai sunu malu) ema kiak barak no ema mate barak. São Domingos haree ema kiak no terus fo ninia sasan ba ema kiak. Ikus mai nia fa’an livru nebe nia hakerek rasik. Ninia kolega husu nia atu la bele halo ida ne'e. Maibe São Domingos hatan: "Hau la bele estuda iha kulit mate bainhira ema mate tan hamlaha". Ida nee fo sasin konaba São Domingos nia domin. Nia saran ba ema kiak no halo diak ba ema hotu.

Iha tempo neba tamba ema nebe sunu lakon, sai dadur, la bele fila fali ba sira nia rai. Maibe se ema ida fo osan barak sira bele fila fali ba sira uman. Loron ida feto kaben nain ida husu São Domingos nia tulun atu ajuda ninia kaben, tamba ninia kaben halo musulman sira nia dadur. São Domingos osan la iha, la hatene halo saida atu ajuda nia. Tamba São Domingos domin boot, nia hakarak fa’an nia an atu soy ema dadur. Maibe nia hatene ema precisa ajuda ho buat seluk ida neba.

Tinan 1196 São Domingos estuda iha universidade ona. Nia hanoin se sai Padre bele hakbesik liu tan ema susar no kiak. Iha laran hanesan ahi lakan husu nia ba haklaken Maromak nia lia fuan nebe uluk nia estuda makas iha universidade.
Iha universidade belun ida naran Diego de Aseveo. Nia mak sai Padre ba komunidade katedral de Osma. São Domingos hateten ba nia an katak,hakarak atu sai Padre no tama nia komunidade. Tamba Diego hatene diak São Domingos, hatene nia ema diak no fiar metin, nia dehan ba sira nia Bispo. Bispo haree nia bele halo servisu diak iha nia dioseze, Bispo simu nia. Tinan 1196, São Domingos tinan 26, nia sai Padre diosesano, halo promesa moris tuir regra Sau Agustin.
Tuir regla,nia la bele simu sasan. Tamba nia familia riku, nia la kohi simu sasan, nia hakarak moris nu’udar Jesus, tuir dalan kiak. ¨Nia halo nia an kiak maski Nia ema riku, atu hosi nia kiak, imi bele sai riku¨. (2Cor.8,9). São Agustin nia regla dehan:"se mak riku  iha mundo, tenke hamtauk maun alin housi fatin kiak mai; buka hela ho sira liu tan hela ho maun alin hosi fatin riku nian" (regla IV).
Iha katedral São Domingos tuir orasaun hamutuk ho Padre sira, tuir liturgia no servi sarani. Komunidade neba nia lema maka: "harohan no halo servisu".São Domigos loron-kalan, tempo barak, halo orasaun no hanoin Maromak nia hakarak ba nia. Bele hanesan São Paulo dehan: "Ida nebe hatene mo-mos ema nia fuan hatene buat nebe iha espíritu nia laran, basa espíritu harohan ba ema santu sira tuir Maromak nia hakarak" (Rm.8,27)

Padre sira iha catedral moris hamutuk no neon no laran ida deit. São Agustin nia regra hola marka São Domingo nia moris. Padre sira fulan-fulan dala ida halibur hamutuk atu hakribit sira nia sala ba malu. Sira mos halo jejun, moris nonok iha uma, kalan harohan no halo karidade. São Domingos aprende iha neba hanoin kleur Maromak nia lia fuan no halo tuir lia fuan nia hanoin kleur.
Ninia formasaun halo nafatin konaba halo tuir Jesus, sunu diabu, moris nonok. Ninia kbiit atu moris nu’udar eskolante diak mai housi orasaun mesak no orasaun hamutuk. Nia gosta hela iha kreda laran hanoin kleur. São Domingos tamba domin boot ba ema kiak sira no ba ema moras, nia laran susar too tanis bainhira hanoin sira.

Tinan 1199 São Domingos sai sacristao iha katedral. Nia obrigasaun mak prepara liturgia ba sarani sira, haklaken lia fuan diak iha kreda, halo misa no prepara orasaun. Bainhira Bispo mate, São Domingos nia kolega Diego sai Bispo, no nia hili São Domingos sai Padre superior iha katedral.

Tinan 1204, Espanha nia liurai hakarak ninia oan mane kaben ho Dinamarka liurai nia oan feto. Liurai husu Bispo Diego ba hasouru Dinamarka nia liurai koalia konaba ida nee. Bispo bolu São Domingos ba hamutuk. Too Fransa haree katedral boot no furak, mos haree ema riku soi sira foti an no Padre sira moris nu’udar riku.

Bainhira Bispo ho São Domingos ba Dinamarka nia uman, sira para iha residensia ida atu deskansa. São Domingos koalia ho ema nebe hela iha neba. Residensia nia xefe haree Bispo nia kuda no kareta hanesar riku, nia dehan ba São Domingos: ¨Ita tenke hewai isin; ita tenke moris tuir espiritu¨. São Domingos hatan: "Ita nia hanoin la hanesan ami nia". Xefe dehan: "los". São Domingos dehan: ¨se ema isin la diak, tansa Maromak nia Oan, Jesus, halo an ba mane?. Xefe hatan: ¨Ita loos, hau tenke hanoin uitoan¨. São Domingos kalan koalia ho residenscia nia xefe too dadersan, haklaken lia fuan loos ba nia.

Bispo ho ema tuir nia too Dinamarka ba dehan ba liurai ida nebe Espanha nia liurai hakarak. Bainhira Dinamarka nia aman liurai aprova ninia oan feto bele kaben ho liurai Espanha nia oan mane, sira nia proposta, Bispo no São Domingos lao fila fali nia diocese. Iha Espanha liurai rona onaDinamarka liurai simu nia proposta, nia hahu prepara ninia oan atu simu nia kaben. Maibe feto mate iha dalan bainhira ba Espanha.

Bispo halo servisu ba Espanha nia liurai hotu ona, nia ho São Domingos hakarak ba Roma visita São Pedro no  São Paulo nia rate hodi hasouru amu Papa. Maibe bainhira Bispo no São Domingos too Fransa, iha distrito ida Bispo neba dehan ba Bispo Diego no São Domingos halao projetu ida atu evanjeliza ema iha neba. Ema neba la fiar Maromak, la fiar kreda no mos oho Padre sira bainhira tama iha sira nia rai fo haklaken Maromak nia lia fuan.Bispo Diego no São Domingos hakfodak ho Bispo nia projetu. São Domingos housi loron ida neba kedas hakarak hasae nia moris tomak ba luta hasouru doutrina aat haklaken lia fuan diak ba ema sira iha neba, hakarak sai Padre misionario.

Iha tempo neba Kreda la dun diak. Ema hakarak sai ema boot, ema riku no ema nia mestre. Sarani nia fiar la metin tamba Padre nia fiar la dun diak. Sira fiar ema seluk nebe haklaken lia fuan loos la dun, doutrina aat tamba sira moris kiak no mos sira nia fiar metin tuir sira nia hanoin. Kreda atu forsa sarani tenke fiar ida nebe Kreda haklaken, Kreda oho ida nebe fiar la hanesan.?
Papa hakarak Kreda troka ba dalan diak, ba dalan los. São Domingos tuir Papa nia hakarak ba haklaken Maromak nia lia fuan diak. MaibePadre sira nia formasaun la diak, Bispo sira la prepara diak Padre sira atu ba haklaken Maromak nia lia fuan no Padre sira gosta diak liu hela iha kreda laran halo oracasaun duké halo servisu ba sarani.

Iha dezembro 1205, Bispo Diego no São Domingos hasoru Papa Inocencio III. Sira dehan ba Papa ida nebe sira haree iha Fransa. Ema barak iha neba la tuir dalan loos, tuir doutrina aat, la tuir lia loos. Bispo no São Domingos dehan ba Papa sira hakarak fila ba neba haklaken lia fuan diak ba ema. Bispo husu Papa hili Padre seluk atu sae Bispo iha ninia dioseze tamba nia hakarak ba Fransa ho São Domingos. Papa sente ema nain rua nia espíritu misionario. Papa loke nia fuan koalia ba sira konaba kreda nia susar iha tempo neba. Nia hakarak kredaba haklaken lia fuan diak atu ema hakribit sala, fila fali moris nu’udar sarani diak, no halo tuir Maromak nia hakarak. Bispo no São Domingos haksolok tamba Papa hakarak ema nain rua ba halo misaun iha Fransa. Sira hanoin ida nee mak Maromak nia hakarak, laos sira nia hakarak. Sira too Fransa, uluk ba mosteiro ida halo retiro. Bispo Diego haree Padre neba sira nia sasin mos tama komunidade iha mosteiro. Maibe nia halo nafatin servisu konaba haklaken lia fuan diak. Padre balun hosi mosteiro mos ba hamutuk ho sira.Ema hamlaha Maromak nia lia fuan maibe Padre sira nonok. Sira tauk haklaken lia fuan diak. Sira nia laran malirin. 
Bispo Diego no São Domingos husu sira nia atan fila ba sira nia uma no lori kuda no kareta fila ba Eespanha nia liurai. Tempo ida nebe sira hahu lao ba aldeia-aldeia haklaken Maromak lia fuan. Nain rua ba hamutuk, lao la tao chinelas, sira nia tais kiak nian, uma la iha atu descansa, moris hamutuk no husu esmola.
Ema nebe tuir doutrina aat moris kiak, sira sala mak saida? Sira hanoin katak sira sae sarani hosi espíritu deit, la presiza kreda, la presiza misa, la halo orasaun ba matebian no la sarani labarik. Sira mos hanoin ema la bele kaben no ema bele oho sira an atu ba lalehan. Sira husu ema tuir ema nebe moris nu’udar eskolante sira rona sira deit. Ema la presiza rona ema seluk, halo tuir sira nia hakarak deit. Sira husu ema la rona ema nia lia, halo tuir sira nia hakarak, sunu fatin nebe ema fiar la hanesan. Tamba situasaun hanesan ida nee, ema barak simu kolen, susar no hamlaha.
Papa hahu programa ida konaba evanjelizasaun atu ema moris tuir Jesus nia hanourin. Nia husu Padre sira ba haklaken Maromak nia lia fuan diak no hanourin katequese. Dala barak tamba fiar la hanesan ema la hakmatek. Papa halo ida nee atu dame iha nasaunkrista hotu. São Domingos halo servisu durante tinan 12 iha neba tamba ema hein rona Maromak nia lia fuan hanesan rai maran nebe hein udambemai.

Tinan 1206, Papa nia representante, Bispo Diego no São Domingos halo reuniaun ida konaba oinsa haklaken Maromak nia lia fuan tamba sira nia servisu la fo resultado. Tamba sira nia haklaken la fo resultado ema lakon esperansa.

Diego no Domingos nia testemunha la nu’udar Padre seluk. Padre seluk haklaken lia fuan foun maibe sira nia moris la tuir Jesus nia hanoin. Sira moris hanesan riku soi: Kuda diak, kareta diak, tais furak no atan servi sira. Sira la fo ezemplu diak atu ema rona ida neba sira haklaken. Papa nia representante tuir Espiritu Santo nia hakarak mos bolu nia atan sira fila ba sira nia uma nomos lori kuda no kareta ba. Sira tau livru konaba liturgia no Maromak lia fuan deit atu harohan no estuda atu manan ema sira nebe la fiar tuir lia loos, tuir doutrina aat.
Bispo Diego sai sira nia superior. Sira moris kiak atu haklaken lia fuan diak. São Domingos lakohi halo nafatin superior housi katedral de Osma, no tau naran ba nia an ¨Irmao Domingos¨. São Domingos tenke haksesuk malu ho ema sira iha neba konaba doutrina aat dala barak. Povo sira nei-neik fila fali fiar kredania hanourin, hakribit sira nia salan no hakarak duni sae ema nebe uluk sira fiar. Domingos nia matenek no fiar manan ema barak nia fiar no ajuda sarani fiar metin ba Maromak.Dala ruma São Domingos la simu hahi, ema hirus nia. Maibe São Domingos hanoin sira bele rona lia loos dala ida diak. Iha kalan ida ema nebe haklaken doutrina aat halo buat ruma atu haree se mak nia livru loos liu. Sira tau Domingos nia livru no sira nia livru ba ahi. Se mak nia livru ahi la han, nee maka livru ida neba loos.São Domingos nia livru sau husi ahi, ahi la han. Dala ida tan sira tau livru ba ahi. Livru hanesan mos sai hosi ahi, ahi la han. Dala tolu halo hanesan, no dala tou livru ahí la han. "Basa laos imi mak koalia oin sa; iha oras neba sei haraik ba imi atu dehan saida. Basa laos imi koalia, maibe imi nia Aman nia Espiritu mak sei koalia liu housi imi"(Mt. 10,20). Maibe sira la fiar São Domingos nia haklaken. 

Depois ema ida hakribit ninia salan no kona historia ida nee. Maromak halo tuir lia fuan nia dehan: "Keta tauk, basa la iha buat nebe subar hela nebe ema sei la fo sai" (Mt. 10,26). Sira sente moe no lakon. Loron ida nebe ema nain 150 husu kreda simu sira fika fali kreda. São Domigos no Diego ba nafatin haklaken lia foun diak housi fatin ida too fatin seluk.Tinan 1206 São Domingos ba sidade ida harii iha foho leten. Iha neba ema funu balu Kreda, Jesus nia krus, husu ema la ba misa, no ema la presiza kaben. Iha neba dala barak ema baku malu, naok teen, no hola malu.
Besik iha neba iha aldeia ida naran Prouille.Feto nebe rona São Domingos nia haklaken, sira hakarak moris hamutuk tuir São Domingos nia hanourin. Tinan 1207, Bispo fo ba São Domingos uma ida iha Prouille atu feto sira nebe hakribit sira nia salan bele hela hamutuk tamba feto neba hakarak São Domingos hanourin sira fiar Maromak no sai ema matenek housi Maromak nia lia fuan. Feto sira iha uma laran halo orasaun mesak, harohan hamutuk no hanoin Maromak nia lia fuan. Tinan 1207,Bispo Diego fila fali ba rai Espanha atu buka ema ajuda sira nia projetu. Maibe Bispo mate iha nia rai. Bispo tinan tolu halo servisu makas, nia kolen too mate. 

São Domingos halo nafatin servisu konaba haklaken lia fuan no tau matan ba feto sira atu sira sae sarani diak. São Domingos haklaken ba ema hotu atu hakribit salan no ema nebe rona simu São Domingos nia tulun.São Domingos nia laran preokupa tebes ba maksalak sira. 
Tinan 1209 Papa husu Bispo hotu simu ajuda hosi Padre sira nebe hakarak ajuda sira ba haklaken lia fuan.
São Domingos ajuda Bispo sira makas tamba ninia moris, nia lia fuan ida deit: "Nia moris halo tuir ida nebe nia haklaken no haklaken ida neba nia moris".Iha Junho 1211, grupu ida housi Inglaterra ba Espanha atu visita São Tiago nia rate. Iha mota laran sira nia ro mout. Sira hakilar bolu husu ema tulun sira. São Domingos rona sira lian halai lalais sai housi kapela ba ajuda sira. Tamba São Domingos la bele soi sira, São Domingos hakneak, loke ninia liman harohan ba Maromak.. Maromak rona São Domingos nia hamulak hodi soi sira hosi mate.Tinan 1213 Bispo housi fatin seluk (Carcassone) hili São Domingos sai ninia vicario iha ninia dioseze.Tinan 1214, Bispo seluk hili São Domingos sae paroku iha kreda ida. São Domingos simu, no ho Padre nain rua haklaken lia fuan iha neba. Padre nain rua nee mak São Domingos nia eskolante uluk.
Papa hakarak São Domingos sai Bispo dala rua, maibe São Domingos la simu tamba nia hakarak tempo hotu atu ba haklaken lia fuan diak. São Domingos hakarak Padre sira nebe ba haklaken lia fuan la halo servisu seluk atu sira bele ho neon no laran hotu ba haklaken lia fuan, estuda Maromak nia lia fuan no hasae orasaun. Nu’udar Jesus nia eskolante sira, São Domingos hakarak Padre sira husik Maromak futar lia atu servi iha meza. (Apos.2,6). São Domingos hakarak Padre sira haklaken lia foun, tau matan ba kreda nia klamar, hatene lia fuan no tempo nia sinal ba kreda.
São Domingos nu’udar Jesus nia eskolante sira la lori osan mean no tais ida deit. Nia lori evanjelho São Mateus no São Paulo nia surat. Nia lao ain deit, lori nia sandalias iha kabaas no aitonka ida iha liman. (Mt.10,10). Bainhira tama aldeia ida nia tur tau sandalias deit.Dala ida São Domingos la hatene dalan. Nia husu ema ida hatudu dalan. Ema ida hatudu dala ida aat no dook liu. Bainhira São Domingos lao, ninia ain
moras tamba dalan ai tarak barak. Maibe São Domingos fo agradece ba Maromak. Ema haree São Domingos nia diak, la hirus, ema hakribit salan no confesa ba São Domingos katak ninia fuan aat tamba nia hatudu dalan aat no dook ba São Domingos atu liu ba. São Domingos kalan la toba iha kama. Kalan São Domingos ba kapela harohan. Atu la matan dukur, nia reza ho nia isin: dala ruma hakneak, dala ruma monu ba rai, dala ruma hasae liman ba aas, dala ruma loke liman hanesan Jesus iha krus.  
Bainhira São Domingos ba haklaken lia fuan dala ruma ema balun hirus nia, buka atu kaer nia, koalia lia aat nia, tau tahu ba nia. Maibe São Domingos la tauk, São Domingos haklaken nafatin be-beik, no halo diak ba sira hanesan ema nebe moris tuir fiar. Bainhira São Domingos too aldeia ida, uluk nia ba kapela harohan mesak no ho Padre sira . Nia gosta harohan ba ema nebe besik atu monu ba tentasaun. Nia husu Maromak sadia nia povo.
Tinan 2015 Bispo husi sidade boot naran Toulouse, fo uma ba São Domingos atu feto kiak, uluk feto luron nian bele hela hamutuk. Tamba sira hakribit sira salan maibe kiak, sira bele fila fali ba feto luron. São Domingos tau matan ba sira mos tulun sira moris diak.

Haklaken Maromak lia fuan nafatin presiza grupu Padre nian, fiar metin, preparasaun diak atu hatan ema. Tinan 1215 Padre nain tolu iha Toulouse halibur hamutuk atu harii komunidade ida nebe: moris hamutuk, tuir Jesus nia hanourin, tuir orasaun no estuduhalo tuir superior no komunidade nia hakarak no moris kiak tuir Evanjelho.Bispo housi dioseze de Toulouse fo licensa atu harii kongregasaun foun iha ninia dioseze.Sira hatais hanesan São Domingos: batina kor mutin no kapa kor metan. Ema nebe hakarak moris tuir komunidade foun tenke ba estuda atu bele haklaken lia fuan diak liu ba ema. Tinan 1215, Bispo housi Toulouse lori São Domingos ba Roma hamutuk tuir enkontru. Papa simu São Domingos atu koalia kona ba harii kongregasaun foun. Papa rona São Domingos no gosta São Domingos nia hakarak. Nia husu São Domingos atu ba enkontru ho Padre sira no koalia konaba ida nee. Iha encontro nee Padre sira hatene katak sarani sira presiza rona Maromak nia lia fuan tamba "Ema se la moris deit ho ai-han, maibe ho lia fuan sira nebe sai housi Maromak futan ibun"(Mt.4,4). Sira mos hatene katak Bispo sira la too atu haklaken lia fuan diak. Sira husu Bispo sira buka ema ajuda sira ba haklaken lia fuan no moris tuir lia fuan sira haklaken maibe Papa no bispo sira iha reuniaun laran bandu harii kongregasaun foun tamba kongregasaun barak liu. Ida nee ba São Domingos nia laran susar.  

Papa haktuir mehi ida. Nia mehi kreda ida besik atu monu no São Domingos kaer kreda nee iha ninia kabaas no igreja la monu. Papa hanoin mehi ida nee mak Maromak nia hakarak atu São Domingos harii congregasaun foun atu ajuda Bispo sira ba haklaken Maromak lia fuan. Papa bolu São Domingos no bensa nia congregasaun foun. Papa la tuir reuniaun tamba Papa fiar ida nee mak Maromak nia hakarak. Tinan 1216 São Domigos haksolok tebes, bainhira fila fali ba comunidade nia uma atu hakerek kongregasaun nia konstitusaun. São Domingos ho komunidade hili São Agostinho nia konstitusaun tamba sira hakarak moris nu’udar uluk Jesus nia komunidade: komunidade kiak, haklaken lia fuan, moris hamutuk, han ai-han tuir ema kiak nian, hadera-an, halo jejun, no hatais tais la furak. (Apost.4,43-35). São Domingos mos husu sira haraik-an nu’udar Jesus: "Simu Hau nia ukun ba hodi banati tuir Hau, tan Hau laran kmaus no haraik-an" (Mt.11,29); harohan nafatin, la tuir sira nia hakarak, halo tuir superior nia hakarak. Sira nonok iha orasaun no estudu nia fatin. La koalia kona ba ema nebe la hela hamutuk, tau matan ba livru, tais no komunidade nia sasan. Ba São Domingos moris hanesan ida nee seidauk foun tamba uluk iha Osma nia moris hanesan ida nee. São Domingos hatene ema nia formasaun importante ba ema nebe ba haklaken lia foun, São Domingos husu ema nebe tau matan ba eskolante foun tenke sai mestre diak no moris diak, gosta reza, bolu ema bainhira ema la diak, haree ema nia nesesidade, hanoin no laran luak, sai ema haraik an, konfesa nafatin sira salan no hakribit salan. Nia mos tenke hanoin oinsa moris iha liur no iha uma, oinsa harohan, no oinsa nonok iha fatin hotu. Sira mos tenke agradese Maromak no ema bainhira fo buat ida ba sira. Keta koalia aat kona ba ema seluk, koalia diak konaba ema la hela iha sira oin, hanoin Maromak lia foun iha liur no iha uma, kalan no loron. Haklaken lia fuan ho neon no laran hotu.
São Domingo hakerek ona livru konstitusaun, nia ba Roma atu presenta ba Papa. Bainhira iha Roma, Papa mate ona maibe Papa foun, Honorio  

III, ema mos diak, simu São Domingos no aprova kongregasaun foun iha tinan 1216. São Domingos tau naran ba kongregasaun"Irmaos da Orden dos pregadores" (kongregasaun haklaken lia foun). São Domingos dada ema joven no mos ema  matenek barak tama kongregasaun foun. Nia hakarak haklaken Maromak lia foun iha nasaun hotu. Loron ida São Domingos halo orasaun iha Roma, nia haree (mehi)São Pedro no São Paulo. São Pedro fo aitanak ba nia, no São Paulo livru ida. Sira dehan ba São Domingos: "ba haklaken lia foun tamba Maromak hili o".
São Domingos mos haree (mehi) Padre sira nain ruanain rua ba mundo tomak haklaken lia foun diak. Bainhira tinan 1217São Domingos fila ba Toulouse, São Domingos bolu Irmao sira hotu, haruka nain rua nain rua ba haklaken lia Marsoin ba mundo tomak tamba nia fiar fini la kuda, hela hamutuk, fini la fo fuan. Bispo no ema lubun boot hakarak São Domingos la halo hanesan ida nee tamba sira hanoin irmao sira presiza tempo uitoan. São Domingos dehan ba sira: "Imi hakmatek ba tamba Nai fo ba imi futar lia atu imi haklaken. Nai ba hamutuk ho imi. Buat nebe imi presiza, Nai fo ba imi". São Domingos mos dehan ba sira: "Hau hatene hau halo saida". São Domingos fiar ba Maromak nia lia fuan: "Hau se hela nafatin hamutuk ho imi too mundo nia rohan". (MT. 28,20). Irmaos sira tauk tamba seidauk ema barak, maibe sira simu São Domingos nia hakarak.Padre nain rua ba Paris, nain rua ba Espanha, nain rua ba Prouille no nain rua ba estuda iha universidade iha Paris.
Tinan 1217 São Domingos ba sidade ida naran Bolonia iha Italia. Padre balun hela iha neba hanourin iha universidade hakarak tuir São Domingos. Sira harii komunidade ida iha neba.

Tinan 1218 São Domingos ba Roma no Papa hakerek surat ba Bispo hotu atu Bispo ajuda kongregasaun foun iha sira nia dioseze. Dala ruma Padre sira la simu São Domingos nia kongregasaun. Maibe São Domingos la susar halo nafatin haklaken lia fuan. Loron loron, Maromak hili irmaos foun tama São Domngos nia kongregasaun foun, no irmaos aumenta tan.
Tinan ida nee São Dominos haklaken lia fuan iha tempo kuaresma iha Roma. Mestre boot rona ona nia hakarak tuir São Domingos. Maibe mestre moras, la bele ba haree São Domingos. São Domingos hatene, ba visita nia no bensa nia. Maibe mestre moras makas liu. São Domingos kalan too loron iha Santisimo reza nafatin ba mestre. Bainhira mestre hadeer, nia isin diak. Iha kalan ida neba, bainhira São Domingos reza ba mestre, Nain feto  mosu ba São Domingos dehan ba nia: ¨Hau tau sinal nia ain ho mina santu atu o ba haklaken lia foun dame nian¨. Mestre boot naran Reginaldo de Orleans, tuir São Domingos hakarak moris nu’udar  Jesus nia eskolante, moris kiak no haklaken ba povo Maromak futar lia. Nia tama iha São Domingos nia kongregasaun no promete tuir kongregasaun nia konstitusaun.
São Domingos fiar Nain Feto nia tulun no dala idaNain Feto fo batina mutin no metan ba São Domingos. Nain Feto tau matan ba Padre sira, bensa sira, tulun sira, lao hamutuk ho sira, ajuda sira atu sira la monu ba tentasaun, harohan nafain ho sira.
Bainhira São Domingos harohan, nia lee Maromak futar lia dala ida, hanoin futar lia neba nia lee no reza Ave Maria dala ida. Tersu hahu housi São Domingos hanesan ida nee.

Dala ida São Domingos ho irmaos dominicanos sira ba haklaken lia fuan diak, ema la fo esmola ba sira. Bainhira too uma ai han la iha atu sira han. São Domingos bolu irmaos sira, harohan ba Maaromak no Anju nain rua mosu lori ai han ba sira. São Domingos fiar Maromak lia fuan dehan: "keta hanoin resin kona ba imi nia moris, atu han ka hemu saida….buka uluk knanain Maromak nia reino ho justisa; buat hirar nee sei fo tan ba imi" (Mt.6,25).


Tinan 1218 no 1219, São Domingos ba visita Padre sira hotu iha Espanha, Fransa no Italia. Iha Paris mestre boot naran Jordao de Saxonia mos hakarak tama São Domingos nia kongregasaunfoun. Padre sira gosta bainhira São Domingos ba Boloniaharee sira. Iha sidade boot estudante barak mos hakarak moris hamutuk no São Domingos.Papa rona joven barak tuir São Domingos, nia haksolok teb-tebes tamba joven ba haklaken lia fuan diak. Papa fo uma ida ba São Domingos iha Roma. Uma la dun diak. Loron ida trabalhador ida mai, bainhira hadiak uma, nia monu iha rai kuak mate. São Domingos harohan ba nia, no matebian iha ema sira oin moris fali.
Tinan 1220 São Domingos ho Padre sira halo uluk nia enkontru. Padre housi fatin hotu halibur hamutuk. São Domingos husu Padre sira hili Padre ida seluk sai sira nia superior tamba nia kolen no moras. São Domingos fiar superior sira bele dirije Padre sira maibe nia halo leiatu Padre moris livre, la halo buat ida tamba tauk lei, tamba simu castigo.

Iha Roma tuir Papa nia hakarak São Domingos bolu Madre sira iha Roma no sidade balun mai hela hamutuk. Madre nain neen nulu resin sia. Sira rona São Domingos nia haklaken, no Madre sira tuir São Domingos nia konstitusaun. São Domingos hanoin Madre nia formasaun importante ni nia hela iha Roma hanourin sira no selebra misa ba sira.
Tinan 1221, Padre nain lima nulu housi fatin rua nulu resin lima halo enkontru dala ida tan. Iha enkontru, Padre sira hili superior ba nasaun nebe kongregasaun hela no prepara atu hahu kongregasaun iha nasaun seidauk iha. Padre balun ba Hungria, Dinamarka, Inglaterra no Polonia. 


Tamba iha nasaun hotu superior iha, São Domingos bele iha tempo barak liu atu ba haklaken lia foun. Maibe São Domigos hahu moras. Padre sira husu nia ba deskansa uitoan maibe nia moras makas. Fulan agostu loron 6 São Domingos mate iha Bolonia, Italia. Besik atu mate Padre sira tanis, maibe São Domingos dehan ba sira: "Keta tanis, hau bele ajuda ita diak liu bainhira hau iha lalehan". Irma Cecilia, housi Roma nia komunidade, nia dehan konaba São Domingos: "Ema la aas la kiik, isin boot, oin furak, fuuk no hasan-rahun kor kinur, matan furak. Ninia oin naroman dada ema hotu hadomi nia no respeita nia. Liman belar no diak, lia diak no ema rona diak. To’o nia mate ulun la molik". 
Saun Domingos de Gusmaun(Fundador ordem dos Pregadores)

























0 comments:

Post a Comment