Ami Nia Hun Mai Husi Saun Domingos de Gusmao
São
Domingos moris iha Espanha, iha aldeia ida naran Caleruega.
Ninia
aman Feliz de Gusmao no ninia inan Joana de Aza. Sira nia oan nain
tolu: Antonio, Manes no Domingos. Sira nain tolu sai Padre, halo
tuir Maromak nia hakarak no fo sasin sira
nia aman no inan nia diak.
Antonio
sai Padre hasae ninia moris ba ema kiak no ema moras.Domingos, ninia
matenek boot liu tan, Maromak hili nia sai Padre diocesano iha
diocece de Osma, Espanha
no harii (orden) congregasaun
dos dominikanos.Manes
halo tuir ninia maun São Domingos, sai Padre dominicano ba haklaken
Maromak nia lia fuan.
São
Domingos nia familia halo servisu iha uma, hanourin
oan sira no defende sira nia rai husi nasaun seluk.Nia aman to’os
nain no halo tua uvas.Tamba tempo ida nebe ema musulman hela iha
Espanha iha fatin
barak, São
Domingos nia aman sunu ema musulmana atu
sira la tama sira nia rai, no defende sira nia religiaun katolika.São
Domingos nia inan, Joana, bainhira kous São Domingos, kalan ida mehi
nia tur ahí asu ida ninia fuk mutin no metan nebe kaer ahí iha
ninia ibun. Ahí lakan iha mundo nebe nia ba.

São
Domingos moris iha 24 de junho de 1170. Simu sacramento batismo iha
ninia aldeia nia Kreda.
Aman inan tau naran ba nia "Domingos" tamba besik sira
aldeia iha aldeia ida naran São Domingos de Silos nudar aldeia nia
padreiro.Ema naran São Domingos: "Nai nia asu"no pinta São
Domingos ho asu metan mutin ida kaer ahi iha ninia ibun.
Bainhira
São Domingos simu sakramento batismo, nia inan haree iha São
Domigos nia ulun, fitun ida naroman. São Domingos nia eskolante ida
dehan: "Husi São Domingos nia oin sai roman ida. Ema hotu
hakbesik nia no hadomi nia".Dominikanos sira hananu ba São
Domingos "O roman kreda, mestre lia loos nian....pregador grasa
nian...".
Iha
tempo neba ema kristaos ho musulman sunu malu. Ema musulman tama
kristaos nia rai, sunu sira nia to’os
atu ema la bele kuda buat ida. Ema barak mate tamba moras makas. Ema
kiak barak tenke ba tane liman husu ema fo ai-han ba sira.São
Domingos nia inanema di’ak,
nia haree ema kiak nia susar, nia fo ai-han ba sira no fo ninia uma
nia tua di’ak
ba sira. Dala ida São Domingos nia aman fila fali mai uma husi funu.
Tamba São Domingos nia inan fo tua hotu ba ema kiak, tua la iha atu
fo ba ninia kaben. Nia hanoin Maria iha Evangelho
iha festa kaben nian iha Kana. Nia ho labarik São Domingos hakneak
harohan ba Maromak. Maromak rona sira nia hamulak no balde tau tua
nakonu. Ema nebe hemu tua ida neba dehan: "Tua
ida nee di’ak!"
São
Domingos iha uma aprende sai sarani di’ak
tamba nia aman no inan moris tuir Jesus nia hanourin,
tuir virtude fiar, esperanza no domin.
São
Domingos nia aman no inan husu hosi apa nia maun nebe sai Padre iha
aldeia besik lori São Domingos ba nia uma hanourin
nia iha eskola
paroquial. Iha neba Padre hanorin labarik le’e,
halo konta,
gramatika no mos
hananu. Iha eskola
neba São Domingos estuda tinan 6.
Bainhira
São Domingos tinan 14, nia hahu estudusecundaria.
Nia tau naran ba estudu
eskola ida naran
boot hela iha sidade
naran Palensia.
Eskola mak kreda
katedral nian.Bainhira tinan 21, hahu
estudu
universidade iha
neba.
Iha universidade estuda Biblia no materia seluk. Livru iha tempo neba mak bibi kulik. Estudante precisa tempo naruk atu kopia ida neba mestre hanourin. Livru karu liu tan tamba ema hakerek ho liman de’it. São Domingos estuda loron no kalan, la kolen. Nia la sai ba halimar ho kolega sira. Nia hela iha uma estudu no tau matan ba ema kiak sira no ema terus sira. Nia fo ai-han no roupa ba sira nu’udar uluk ninia inan halo. Ema tau naran ba São Domingos nia uma: ¨uma esmola nian¨.
Tinan 1196 São Domingos estuda iha universidade ona. Nia hanoin se sai Padre
bele hakbesik liu tan ema susar no kiak. Iha laran hanesan ahi lakan husu nia
ba haklaken Maromak nia lia fuan nebe uluk nia estuda makas iha universidade.
Papa haktuir mehi ida. Nia
mehi kreda ida
besik atu monu no São Domingos kaer kreda nee iha ninia kabaas no igreja la monu. Papa hanoin
mehi ida ne’e mak
Maromak nia hakarak atu São Domingos harii congregasaun foun atu ajuda Bispo sira ba haklaken Maromak lia
fuan. Papa bolu São Domingos no bensa nia congregasaun foun. Papa la tuir reuniaun
tamba Papa fiar ida nee mak Maromak nia hakarak. Tinan 1216 São Domigos haksolok tebes, bainhira fila fali
ba comunidade nia uma atu hakerek kongregasaun nia konstitusaun. São Domingos ho komunidade hili São Agostinho
nia konstitusaun tamba
sira hakarak moris nu’udar uluk Jesus nia komunidade: komunidade kiak, haklaken lia
fuan, moris hamutuk, han ai-han tuir ema kiak nian, hadera-an, halo
jejun, no hatais tais la furak. (Apost.4,43-35). São Domingos mos husu sira
haraik-an nu’udar Jesus: "Simu Ha’u nia ukun ba hodi banati
tuir Ha’u, tan Ha’u laran kmaus no
haraik-an" (Mt.11,29); harohan nafatin, la tuir sira nia hakarak, halo
tuir superior nia hakarak. Sira nonok iha orasaun no estudu nia fatin. La koalia kona ba
ema nebe la hela hamutuk, tau matan ba livru, tais no komunidade nia sasan. Ba São
Domingos moris hanesan ida ne’e seidauk foun tamba uluk iha Osma nia
moris hanesan ida ne’e. São Domingos hatene ema nia formasaun importante ba ema nebe ba
haklaken lia foun, São Domingos husu ema nebe tau matan ba eskolante foun tenke sai mestre
di’ak no moris
di’ak, gosta
reza, bolu ema bainhira ema la di’ak, haree ema nia nesesidade, hanoin no laran
luak, sai ema haraik an, konfesa nafatin sira salan no hakribit
salan. Nia mos tenke hanoin oinsa moris iha liur no iha uma, oinsa harohan, no
oinsa nonok iha fatin hotu. Sira mos tenke agradese Maromak no ema bainhira fo
buat ida ba sira. Keta koalia a’at kona ba ema seluk, koalia di’ak konaba ema la hela iha
sira oin, hanoin Maromak lia foun iha liur no iha uma, kalan no loron. Haklaken
lia fuan ho neon no laran hotu.
Iha universidade estuda Biblia no materia seluk. Livru iha tempo neba mak bibi kulik. Estudante precisa tempo naruk atu kopia ida neba mestre hanourin. Livru karu liu tan tamba ema hakerek ho liman de’it. São Domingos estuda loron no kalan, la kolen. Nia la sai ba halimar ho kolega sira. Nia hela iha uma estudu no tau matan ba ema kiak sira no ema terus sira. Nia fo ai-han no roupa ba sira nu’udar uluk ninia inan halo. Ema tau naran ba São Domingos nia uma: ¨uma esmola nian¨.
Tinan 1196 iha Espanha ekonomia la di’ak, susar. Tamba sunu barak
(sunu ema musulman sira, liurai sunu malu) ema kiak barak no ema mate barak.
São Domingos haree ema kiak no terus fo ninia sasan ba ema kiak. Ikus mai nia
fa’an livru nebe
nia hakerek rasik. Ninia kolega husu nia atu la bele halo ida ne'e. Maibe São
Domingos hatan: "Hau la bele estuda iha kulit mate bainhira ema mate tan
hamlaha". Ida nee fo sasin konaba São Domingos nia domin. Nia saran ba ema
kiak no halo di’ak ba ema hotu.
Iha tempo neba tamba ema nebe sunu lakon, sai dadur, la
bele fila fali ba sira nia rai. Maibe se ema ida fo osan barak sira bele fila
fali ba sira uman. Loron ida feto kaben nain ida husu São Domingos nia tulun atu
ajuda ninia kaben, tamba ninia kaben halo musulman sira nia dadur. São Domingos
osan la iha, la hatene halo saida atu ajuda nia. Tamba São Domingos domin boot,
nia hakarak fa’an nia an atu soy ema dadur. Maibe nia hatene ema precisa
ajuda ho buat seluk ida neba.
Iha universidade belun ida
naran Diego de Aseveo. Nia mak sai Padre ba komunidade katedral de Osma. São Domingos hateten ba nia an
katak,hakarak atu sai Padre no tama nia komunidade. Tamba Diego hatene di’ak São Domingos, hatene nia ema di’ak no
fiar metin, nia dehan ba sira nia Bispo. Bispo haree nia bele halo servisu di’ak iha
nia dioseze,
Bispo simu nia. Tinan 1196, São Domingos tinan 26, nia sai
Padre diosesano,
halo promesa moris tuir regra Sau Agustin.
Tuir regla,nia la bele simu sasan. Tamba nia familia riku,
nia la kohi simu sasan, nia hakarak moris nu’udar Jesus, tuir dalan kiak. ¨Nia halo nia an kiak maski
Nia ema riku, atu hosi nia kiak, imi bele sai riku¨. (2Cor.8,9). São Agustin
nia regla dehan:"se mak riku iha mundo, tenke hamta’uk maun alin housi fatin kiak mai; buka hela
ho sira liu tan hela ho maun alin hosi fatin riku nian" (regla IV).
Iha katedral São Domingos tuir orasaun hamutuk ho Padre sira, tuir
liturgia no servi sarani. Komunidade neba nia lema maka:
"harohan no halo servisu".São Domigos loron-kalan, tempo barak, halo
orasaun no hanoin
Maromak nia hakarak ba nia. Bele hanesan São Paulo dehan: "Ida nebe hatene
mo-mos ema nia fuan hatene buat nebe iha espíritu nia laran, basa espíritu
harohan ba ema santu sira tuir Maromak nia hakarak" (Rm.8,27)
Padre sira iha catedral moris hamutuk no neon no laran
ida de’it. São Agustin nia regra hola
marka São Domingo nia moris. Padre sira fulan-fulan dala ida halibur hamutuk atu
hakribit sira nia sala ba malu. Sira mos halo jejun, moris nonok iha uma, kalan
harohan no halo karidade. São Domingos aprende iha neba hanoin kleur
Maromak nia lia fuan no halo tuir lia fuan nia hanoin kleur.
Ninia formasaun halo nafatin konaba halo tuir Jesus,
sunu diabu, moris nonok. Ninia kbiit atu moris nu’udar eskolante di’ak mai housi orasaun mesak no orasaun hamutuk. Nia gosta hela iha kreda laran hanoin kleur. São
Domingos tamba domin boot ba ema kiak sira no ba ema moras, nia laran susar too
tanis bainhira hanoin sira.
Tinan 1199 São Domingos sai sacristao iha katedral. Nia obrigasaun mak prepara liturgia ba
sarani sira, haklaken lia fuan di’ak iha kreda, halo misa no prepara orasaun. Bainhira Bispo mate, São
Domingos nia kolega Diego sai Bispo, no nia hili São Domingos sai Padre
superior iha katedral.
Tinan 1204, Espanha nia liurai hakarak ninia oan mane
kaben ho Dinamarka liurai nia oan feto. Liurai husu Bispo Diego ba hasouru Dinamarka nia liurai koalia konaba
ida ne’e. Bispo
bolu São Domingos ba hamutuk. Too Fransa hare’e katedral boot no furak, mos
haree ema riku soi sira foti an no Padre sira moris nu’udar riku.
Bainhira Bispo ho São Domingos ba Dinamarka nia uman, sira para iha
residensia ida atu
deskansa. São
Domingos koalia ho ema nebe hela iha neba. Residensia nia xefe haree Bispo nia
kuda no kareta hanesar riku, nia dehan ba São Domingos: ¨Ita tenke
hewai isin; ita tenke moris tuir espiritu¨. São Domingos hatan: "Ita nia hanoin
la hanesan ami nia". Xefe dehan: "los". São Domingos dehan: ¨se
ema isin la di’ak, tansa Maromak nia Oan, Jesus, halo an ba mane?. Xefe
hatan: ¨Ita loos, hau tenke hanoin uitoan¨. São Domingos kalan koalia ho
residenscia nia xefe
to’o dadersan, haklaken lia fuan loos ba
nia.
Bispo ho ema tuir nia too Dinamarka ba dehan ba liurai
ida nebe Espanha nia
liurai hakarak. Bainhira Dinamarka nia aman liurai aprova ninia oan feto bele
kaben ho liurai Espanha nia oan mane, sira nia proposta, Bispo no São Domingos
lao fila fali nia diocese. Iha Espanha liurai rona onaDinamarka liurai simu nia proposta,
nia hahu prepara ninia oan atu simu nia kaben. Maibe feto mate iha dalan bainhira ba Espanha.
Bispo halo servisu ba Espanha nia liurai hotu ona,
nia ho São Domingos hakarak ba Roma visita São Pedro no São Paulo nia rate hodi hasouru amu Papa. Maibe bainhira
Bispo no São Domingos too Fransa, iha distrito ida Bispo neba dehan ba
Bispo Diego no São Domingos hala’o projetu ida atu evanjeliza ema iha neba. Ema neba
la fiar Maromak, la fiar kreda no mos oho Padre sira bainhira tama iha sira nia
rai fo haklaken
Maromak nia lia fuan.Bispo Diego no São Domingos hakfodak ho Bispo nia projetu. São Domingos housi loron ida neba kedas
hakarak hasae nia moris tomak ba luta hasouru doutrina aat haklaken lia fuan di’ak ba ema sira iha neba,
hakarak sai Padre misionario.
Iha tempo neba Kreda la dun di’ak. Ema hakarak sai ema boot,
ema riku no ema nia mestre. Sarani nia fiar la metin tamba Padre nia fiar la dun di’ak. Sira fiar ema seluk nebe
haklaken lia fuan loos la dun, doutrina a’at tamba sira moris kiak no mos sira nia
fiar metin tuir sira nia hanoin. Kreda atu forsa sarani tenke fiar ida nebe Kreda haklaken, Kreda oho ida nebe fiar la
hanesan.?
Papa hakarak Kreda troka ba dalan di’ak, ba dalan los. São
Domingos tuir Papa nia hakarak ba haklaken Maromak nia lia fuan di’ak. MaibePadre sira nia formasaun la di’ak, Bispo sira la prepara di’ak Padre sira atu ba haklaken
Maromak nia lia fuan no Padre sira gosta di’ak liu hela iha kreda laran halo oracasaun duké halo servisu ba sarani.
Iha dezembro 1205, Bispo Diego no São Domingos hasoru Papa Inocencio III. Sira dehan ba Papa ida nebe
sira haree iha Fransa. Ema barak iha neba la tuir dalan loos, tuir doutrina
aat, la tuir lia loos. Bispo no São Domingos dehan ba Papa sira hakarak fila ba
neba haklaken lia fuan di’ak ba ema. Bispo husu Papa hili Padre
seluk atu sae Bispo iha ninia dioseze tamba nia hakarak ba Fransa ho São Domingos. Papa sente ema nain rua nia espíritu
misionario. Papa loke nia fuan koalia ba sira konaba kreda nia susar iha tempo neba. Nia
hakarak kredaba haklaken
lia fuan di’ak atu ema hakribit sala, fila fali moris nu’udar sarani di’ak, no halo tuir Maromak nia
hakarak. Bispo no São
Domingos haksolok tamba Papa hakarak ema nain rua ba halo misaun iha Fransa. Sira hanoin ida ne’e mak Maromak nia hakarak,
laos sira nia hakarak. Sira to’o Fransa, uluk ba mosteiro ida halo
retiro. Bispo Diego haree Padre neba sira nia sasin mos tama komunidade iha mosteiro. Maibe
nia halo nafatin servisu konaba haklaken lia fuan di’ak. Padre balun hosi mosteiro
mos ba hamutuk ho sira.Ema hamlaha Maromak nia lia fuan maibe Padre sira nonok.
Sira ta’uk haklaken
lia fuan di’ak. Sira nia laran malirin.
Bispo Diego no São Domingos
husu sira nia atan fila ba sira nia uma no lori kuda no kareta fila ba Eespanha
nia liurai. Tempo ida nebe sira hahu la’o ba aldeia-aldeia haklaken Maromak lia fuan. Nain rua ba hamutuk, lao la tao
chinelas, sira nia tais kiak nian, uma la iha atu descansa, moris hamutuk no
husu esmola.
Ema nebe tuir doutrina aat
moris kiak, sira sala mak saida? Sira
hanoin katak sira sae sarani hosi espíritu de’it, la presiza kreda, la presiza misa, la halo orasaun ba matebian no la sarani labarik. Sira mos hanoin ema
la bele kaben no ema bele oho sira an atu ba lalehan. Sira husu ema tuir ema
nebe moris nu’udar eskolante
sira rona sira de’it.
Ema la presiza rona
ema seluk, halo tuir sira nia hakarak de’it. Sira husu ema la rona ema nia lia, halo tuir sira
nia hakarak, sunu fatin nebe ema fiar la hanesan. Tamba situasaun hanesan ida ne’e, ema barak simu kolen, susar no
hamlaha.
Papa hahu programa ida konaba evanjelizasaun atu ema moris tuir Jesus nia
hanourin. Nia
husu Padre sira ba haklaken Maromak nia lia fuan di’ak no hanourin katequese. Dala barak tamba
fiar la hanesan ema la hakmatek. Papa halo ida ne’e atu dame iha nasaunkrista hotu. São Domingos halo
servisu durante
tinan 12 iha neba tamba ema hein rona Maromak nia lia fuan hanesan rai maran
nebe hein udambemai.
Tinan 1206, Papa nia representante, Bispo Diego no São
Domingos halo reuniaun ida konaba oinsa haklaken Maromak nia lia fuan tamba
sira nia servisu la fo resultado. Tamba sira nia haklaken la fo
resultado ema lakon esperansa.
Diego no Domingos nia testemunha la nu’udar Padre seluk. Padre seluk
haklaken lia fuan foun maibe sira nia moris la tuir Jesus nia hanoin. Sira
moris hanesan riku soi: Kuda di’ak, kareta di’ak, tais furak no atan servi sira. Sira la fo ezemplu di’ak atu ema rona ida neba sira
haklaken. Papa nia representante tuir Espiritu Santo nia hakarak mos bolu nia
atan sira fila ba sira nia uma nomos lori kuda no kareta ba. Sira tau livru
konaba liturgia no Maromak lia fuan de’it atu harohan no estuda atu manan ema
sira nebe la fiar tuir lia loos, tuir doutrina aat.
Bispo Diego sai sira nia superior. Sira moris kiak atu
haklaken lia fuan di’ak. São Domingos lakohi halo nafatin superior housi katedral de Osma, no tau naran
ba nia an ¨Irmao Domingos¨. São Domingos tenke haksesuk malu ho ema sira iha neba
konaba doutrina aat dala barak. Povo sira nei-neik fila fali fiar kredania hanourin, hakribit sira nia salan
no hakarak duni sae ema nebe uluk sira fiar. Domingos nia matenek no fiar manan ema barak nia fiar no ajuda sarani
fiar metin ba Maromak.Dala ruma São Domingos la simu hahi, ema hirus nia. Maibe
São Domingos hanoin sira bele rona lia loos dala ida di’ak. Iha kalan ida ema nebe haklaken doutrina aat halo buat
ruma atu haree se mak nia livru loos liu. Sira tau Domingos nia livru no sira
nia livru ba ahi. Se mak
nia livru ahi la han, nee maka livru ida neba loos.São Domingos nia livru sau
husi ahi, ahi la han. Dala ida tan sira tau livru ba ahi. Livru hanesan mos sai
hosi ahi, ahi la han. Dala tolu halo hanesan, no dala tou livru ahí la han.
"Basa laos imi mak koalia oin sa; iha oras neba sei haraik ba imi atu
dehan saida. Basa laos imi koalia, maibe imi nia Aman nia Espiritu mak sei
koalia liu housi imi"(Mt. 10,20). Maibe sira la fiar São Domingos
nia haklaken.
Depois ema ida hakribit
ninia salan no kona historia ida ne’e. Maromak halo tuir lia fuan nia dehan: "Keta ta’uk,
basa la iha buat nebe subar hela nebe ema sei la fo sai" (Mt. 10,26). Sira
sente mo’e no
lakon. Loron ida nebe ema nain 150 husu kreda simu sira fika fali kreda. São Domigos no Diego ba nafatin haklaken lia foun di’ak housi fatin ida to’o fatin seluk.Tinan 1206 São Domingos ba sidade ida harii iha foho leten. Iha neba ema
funu balu Kreda, Jesus nia krus, husu ema la ba misa, no ema
la presiza kaben. Iha neba dala barak
ema baku malu, na’ok teen, no hola malu.
Besik iha neba iha aldeia ida naran Prouille.Feto nebe rona São
Domingos nia haklaken, sira hakarak moris hamutuk tuir São Domingos nia hanourin. Tinan 1207, Bispo fo ba
São Domingos uma ida iha Prouille atu feto sira nebe hakribit sira nia salan
bele hela hamutuk tamba feto neba hakarak São Domingos hanourin sira fiar Maromak no sai
ema matenek housi Maromak nia lia fuan. Feto sira iha uma laran halo orasaun mesak, harohan hamutuk no
hanoin Maromak nia lia fuan. Tinan 1207,Bispo Diego fila fali ba rai Espanha atu buka ema ajuda
sira nia projetu. Maibe Bispo mate iha nia rai. Bispo tinan tolu halo
servisu makas, nia kolen to’o mate.
São Domingos halo nafatin
servisu konaba haklaken lia fuan no tau matan ba feto sira atu sira sae sarani
di’ak. São
Domingos haklaken ba ema hotu atu hakribit salan no ema nebe rona simu São
Domingos nia tulun.São Domingos nia laran preokupa tebes ba maksalak sira.
Tinan 1209 Papa husu Bispo hotu simu ajuda hosi Padre
sira nebe hakarak ajuda sira ba haklaken lia fuan.
São Domingos ajuda Bispo sira makas tamba ninia moris,
nia lia fuan ida de’it: "Nia moris halo tuir ida nebe nia haklaken no
haklaken ida neba nia moris".Iha Junho 1211, grupu ida housi Inglaterra ba Espanha atu visita São Tiago
nia rate. Iha mota
laran sira nia ro mout. Sira hakilar bolu husu ema tulun sira. São Domingos rona sira lian
halai lalais sai housi kapela ba ajuda sira. Tamba São Domingos
la bele soi sira, São
Domingos hakneak, loke ninia liman harohan ba Maromak.. Maromak rona São
Domingos nia hamulak hodi soi sira hosi mate.Tinan 1213 Bispo housi fatin seluk (Carcassone) hili São
Domingos sai ninia vicario iha ninia dioseze.Tinan 1214, Bispo seluk hili São
Domingos sae paroku iha kreda ida. São Domingos simu, no ho Padre nain
rua haklaken lia fuan iha neba. Padre nain rua nee mak São Domingos nia eskolante uluk.
Papa hakarak São Domingos sai Bispo dala rua, maibe São Domingos la simu tamba nia
hakarak tempo hotu atu ba haklaken lia fuan di’ak. São Domingos hakarak Padre sira nebe ba
haklaken lia fuan la halo servisu seluk atu sira bele ho neon no laran hotu ba
haklaken lia fuan, estuda Maromak nia lia fuan no hasae orasaun. Nu’udar Jesus nia eskolante sira, São
Domingos hakarak Padre sira husik Maromak futar lia atu servi iha meza. (Apos.2,6). São Domingos
hakarak Padre sira haklaken lia foun, tau matan ba kreda nia klamar, hatene lia fuan no tempo nia sinal ba kreda.
São Domingos nu’udar
Jesus nia eskolante sira la lori osan mean no tais ida de’it. Nia lori evanjelho São Mateus no São Paulo nia surat. Nia la’o ain
de’it,
lori nia sandalias iha kabaas no aitonka ida iha liman. (Mt.10,10). Bainhira
tama aldeia ida nia tur tau sandalias de’it.Dala ida São Domingos la hatene dalan. Nia husu ema
ida hatudu dalan. Ema ida hatudu dala ida a’at no do’ok liu. Bainhira São Domingos la’o, ninia ain
moras tamba dalan ai tarak
barak. Maibe São Domingos fo agradece ba Maromak. Ema haree São Domingos nia di’ak, la
hirus, ema hakribit salan no confesa ba São Domingos katak ninia fuan a’at
tamba nia hatudu dalan aat no do’ok ba São Domingos atu liu
ba. São Domingos kalan la toba iha kama. Kalan São Domingos ba kapela harohan. Atu la matan
dukur, nia reza ho nia isin: dala ruma hakneak, dala ruma monu ba rai, dala
ruma hasae liman ba a’as, dala ruma loke liman hanesan Jesus iha krus.
Bainhira São Domingos ba
haklaken lia fuan dala ruma ema balun hirus nia, buka atu kaer nia, koalia lia
a’at
nia, tau tahu ba nia. Maibe São Domingos la ta’uk, São Domingos haklaken nafatin be-beik, no halo di’ak ba
sira hanesan ema nebe moris tuir fiar. Bainhira São Domingos to’o
aldeia ida, uluk nia ba kapela harohan mesak no ho Padre sira . Nia gosta
harohan ba ema nebe besik atu monu ba tentasaun. Nia husu Maromak sadi’a nia
povo.
Tinan 2015 Bispo husi sidade bo’ot naran Toulouse, fo uma ba São Domingos
atu feto kiak, uluk feto luron nian bele hela hamutuk. Tamba sira hakribit sira
salan maibe kiak, sira bele fila fali ba feto luron. São Domingos tau matan ba
sira mos tulun sira moris di’ak.
Haklaken Maromak lia fuan nafatin presiza grupu Padre nian, fiar metin,
preparasaun di’ak atu hatan ema. Tinan 1215
Padre nain tolu iha Toulouse halibur hamutuk atu harii komunidade ida nebe: moris
hamutuk, tuir Jesus nia hanourin, tuir orasaun no estuduhalo tuir superior no komunidade nia hakarak no
moris kiak tuir Evanjelho.Bispo housi dioseze de Toulouse fo licensa atu harii kongregasaun foun iha ninia
dioseze.Sira hatais
hanesan São Domingos: batina kor mutin no kapa kor metan. Ema nebe hakarak
moris tuir komunidade foun tenke ba estuda atu bele haklaken lia fuan di’ak liu ba ema. Tinan 1215, Bispo housi Toulouse lori São Domingos ba Roma
hamutuk tuir enkontru. Papa simu São Domingos atu koalia
kona ba harii kongregasaun foun. Papa rona São Domingos no gosta São Domingos nia
hakarak. Nia husu São Domingos atu ba enkontru ho Padre sira no koalia konaba ida ne’e. Iha encontro ne’e Padre sira hatene katak
sarani sira presiza rona Maromak nia lia fuan tamba "Ema se la moris de’it ho ai-han, maibe ho lia
fuan sira nebe sai housi Maromak futan ibun"(Mt.4,4). Sira mos hatene katak Bispo
sira la to’o atu
haklaken lia fuan di’ak. Sira husu Bispo sira buka ema ajuda sira ba haklaken lia fuan
no moris tuir lia fuan sira haklaken maibe Papa no bispo sira iha reuniaun laran bandu harii kongregasaun foun tamba kongregasaun barak liu. Ida ne’e ba São Domingos nia laran
susar.
São Domingo hakerek ona
livru konstitusaun, nia
ba Roma atu presenta ba Papa. Bainhira iha Roma, Papa mate ona maibe Papa foun,
Honorio 
III, ema mos di’ak, simu São Domingos no aprova kongregasaun foun iha tinan 1216. São
Domingos tau naran ba kongregasaun"Irmaos da Orden dos pregadores" (kongregasaun
haklaken lia
foun). São Domingos dada ema joven no mos ema matenek barak
tama kongregasaun foun.
Nia hakarak haklaken Maromak lia foun iha nasaun hotu. Loron ida São Domingos halo orasaun iha
Roma, nia haree (mehi)São Pedro no São Paulo. São Pedro fo aitanak ba nia, no
São Paulo livru ida. Sira dehan ba São Domingos: "ba haklaken lia foun
tamba Maromak hili o".
São Domingos mos haree
(mehi) Padre sira nain ruanain rua ba mundo tomak haklaken lia foun di’ak. Bainhira tinan 1217São Domingos fila ba Toulouse, São Domingos bolu Irmao
sira hotu, haruka nain rua nain rua ba haklaken lia Marsoin ba mundo tomak tamba nia
fiar fini la kuda, hela hamutuk, fini la fo fuan. Bispo no ema lubun bo’ot hakarak São Domingos la
halo hanesan ida ne’e tamba sira hanoin irmao sira presiza tempo uitoan. São Domingos
dehan ba sira:
"Imi hakmatek ba tamba Na’i fo ba imi futar lia atu imi haklaken.
Na’i ba hamutuk
ho imi. Buat nebe imi presiza, Na’i fo ba imi". São
Domingos mos dehan ba sira: "Ha’u hatene ha’u halo saida". São
Domingos fiar ba Maromak nia lia fuan: "Ha’u se hela nafatin hamutuk ho
imi to’o mundo nia
rohan". (MT. 28,20). Irmaos sira ta’uk tamba seidauk ema barak, maibe sira
simu São Domingos nia hakarak.Padre nain rua ba Paris, nain rua ba Espanha, nain rua ba Prouille no nain rua ba estuda
iha universidade iha Paris.
Tinan 1217 São Domingos ba sidade ida naran Bolonia iha
Italia. Padre balun hela iha neba hanourin iha universidade hakarak tuir São
Domingos. Sira harii komunidade ida iha neba.
Tinan 1218 São Domingos ba Roma no Papa hakerek surat ba
Bispo hotu atu Bispo ajuda kongregasaun foun iha sira nia dioseze. Dala ruma Padre sira la
simu São Domingos nia kongregasaun. Maibe São Domingos la susar halo nafatin haklaken lia
fuan. Loron loron, Maromak hili irmaos foun tama São Domngos nia kongregasaun foun, no irmaos aumenta tan.
Tinan ida ne’e São Dominos haklaken lia fuan iha tempo kuaresma
iha Roma. Mestre boot rona ona nia hakarak tuir São Domingos. Maibe mestre
moras, la bele ba hare’e São
Domingos. São Domingos hatene, ba visita nia no bensa nia. Maibe mestre moras
makas liu. São Domingos kalan to’o loron iha Santisimo reza nafatin ba mestre. Bainhira mestre
hadeer, nia isin di’ak.
Iha kalan ida neba, bainhira São Domingos reza ba mestre, Nain feto mosu ba São Domingos dehan ba nia: ¨Ha’u tau
sinal nia ain ho mina santu atu o ba haklaken lia foun dame nian¨. Mestre bo’ot
naran Reginaldo de
Orleans, tuir São Domingos hakarak moris nu’udar Jesus nia eskolante,
moris kiak no haklaken ba povo Maromak futar lia. Nia tama iha São Domingos nia
kongregasaun no
promete tuir kongregasaun nia konstitusaun.
São Domingos fiar Nain Feto nia tulun no dala idaNain
Feto fo batina mutin no metan ba São Domingos. Nain Feto tau matan ba Padre sira, bensa sira, tulun sira, la’o hamutuk ho sira, ajuda sira
atu sira la monu ba tentasaun, harohan nafain ho sira.
Bainhira São Domingos harohan, nia le’e
Maromak futar lia dala ida, hanoin futar lia neba nia le’e no reza Ave Maria dala ida. Tersu hahu housi São Domingos hanesan ida ne’e.
Dala ida São
Domingos ho irmaos dominicanos sira ba haklaken lia fuan diak, ema la fo esmola
ba sira. Bainhira too uma ai han la iha atu sira han. São Domingos bolu irmaos
sira, harohan ba Maaromak no Anju nain rua mosu lori ai han ba sira. São
Domingos fiar Maromak lia fuan dehan: "keta hanoin resin kona ba imi nia
moris, atu han ka hemu saida….buka uluk knanain Maromak nia reino ho justisa;
buat hirar nee sei fo tan ba imi" (Mt.6,25).
Tinan 1218 no 1219, São
Domingos ba visita Padre sira hotu iha Espanha, Fransa no Italia. Iha Paris mestre bo’ot naran Jordao de Saxonia mos hakarak tama São
Domingos nia kongregasaunfoun. Padre sira gosta bainhira São Domingos ba Boloniaharee
sira. Iha sidade
bo’ot
estudante barak mos hakarak moris hamutuk no São Domingos.Papa rona joven barak
tuir São Domingos, nia haksolok teb-tebes tamba joven ba haklaken lia fuan di’ak. Papa fo uma ida ba São Domingos iha Roma. Uma la dun di’ak. Loron ida trabalhador ida
mai, bainhira hadi’ak uma, nia monu iha rai kuak mate. São Domingos harohan
ba nia, no matebian iha ema sira oin moris fali.
Tinan 1220 São Domingos ho Padre sira halo uluk nia enkontru. Padre housi fatin hotu halibur hamutuk. São Domingos husu Padre sira hili Padre
ida seluk sai sira nia superior tamba nia kolen no moras. São Domingos fiar
superior sira bele dirije Padre sira maibe nia halo leiatu Padre moris livre, la halo
buat ida tamba ta’uk lei, tamba simu castigo.
Iha Roma tuir Papa nia hakarak São Domingos bolu Madre
sira iha Roma no sidade balun mai hela hamutuk. Madre nain ne’en nulu resin sia. Sira rona
São Domingos nia haklaken, no Madre sira tuir São Domingos nia konstitusaun. São Domingos hanoin Madre nia formasaun importante ni nia hela iha
Roma hanourin sira no selebra misa ba sira.
Tinan 1221, Padre nain lima nulu housi fatin rua nulu resin lima
halo enkontru dala
ida tan. Iha enkontru, Padre sira hili superior ba nasaun nebe kongregasaun hela no prepara atu hahu kongregasaun iha nasaun seidauk iha. Padre
balun ba Hungria, Dinamarka, Inglaterra no Polonia.
Tamba iha nasaun hotu superior
iha, São Domingos bele iha tempo barak liu atu ba haklaken lia foun. Maibe São
Domigos hahu moras. Padre sira husu nia ba deskansa uitoan maibe nia moras makas. Fulan
agostu loron 6 São Domingos mate iha Bolonia, Italia. Besik atu mate
Padre sira tanis, maibe São Domingos dehan ba sira: "Keta tanis, ha’u bele
ajuda ita di’ak liu
bainhira ha’u iha
lalehan". Irma Cecilia, housi Roma nia komunidade, nia
dehan konaba São Domingos: "Ema la a’as la kiik, isin bo’ot, oin furak, fuuk no
hasan-rahun kor kinur, matan furak. Ninia oin naroman dada ema hotu hadomi nia
no respeita nia. Liman belar no di’ak, lia di’ak no ema rona di’ak. To’o nia mate ulun la
molik".
Saun Domingos de Gusmaun(Fundador ordem dos Pregadores) |
0 comments:
Post a Comment