Iha
universidade estuda Biblia
no materia seluk.
Livru iha tempo neba mak bibi kulik. Estudante
precisa tempo naruk atu kopia
ida neba mestre hanourin.
Livru karu
liutan tamba ema hakerek ho liman de’it.São
Domingos estuda loron no kalan, la kolen. Nia la sai ba halimar ho
kolega sira. Nia hela iha uma estudu
no tau matan ba ema kiak sira no ema terus sira. Nia fo ai-han no
roupa ba sira nu’udar
uluk ninia inan halo. Ema tau naran ba São
Domingos nia uma: ¨uma esmola nian¨.
Tinan
1196 iha Espanha
ekonomia la
di’ak, susar.
Tamba sunu barak (sunu ema musulman sira, liurai sunu malu) ema kiak
barak no ema mate barak. São Domingos haree ema kiak no terus fo
ninia sasan ba ema kiak. Ikus mai nia fa’an
livru nebe nia hakerek rasik. Ninia kolega husu nia atu la bele
haloida neba. Maibe São Domingos hatan: "Hau la bele estuda iha
kulik mate bainhira ema mate tan hamlaha". Ida nee fo sasin
konaba São Domingos nia domin. Nia saran ba ema kiak no halo di’ak
ba ema hotu.
Iha
tempo neba tamba ema nebe sunu lakon, sai dadur, la bele fila fali ba
sira nia rai. Maibe se ema ida fo osan barak sira bele fila fali ba
sira uman.Loron ida feto kaben nain ida husu São Domingos nia tulun
atu ajuda ninia kaben, tamba ninia kaben halo musulman sira nia
dadur. São Domingos osan la iha, la hatene halo saida atu ajuda nia.
Tamba São Domingos domin boot, nia hakarak fa’an
nia an atu soy ema dadur. Maibe nia hatene ema precisa ajuda ho buat
seluk ida neba.
Tinan
1196 São Domingos estudu universidade
ona. Nia hanoin se sai Padre bele hakbesik liu tan ema susar no kiak.
Iha laran hanesan ahi lakan husu nia ba haklaken Maromak nia lia fuan
nebe uluk nia estuda makas iha universidade.
Iha
universidade belun ida naran Diego de Aseveo.
Nia mak sai Padre bakomunidade
katedral de Osma.
São Domingos hateten ba nia an katak,hakarak atu sai Padre no tama
nia komunidade.
Tamba Diego hatene di’ak
São Domingos, hatene nia ema di’ak
no fiar metin, nia dehan ba sira nia Bispo. Bispo haree nia bele halo
servisu di’ak
iha nia dioseze,
Bispo simu nia. Tinan 1196, São Domingos tinan 26, nia sae Padre
diosesano, halo
promesa moris tuir regla Sau Agustin.
Tuir
regla, nia la bele
simu sasan. Tamba nia familia riku soy, nia
la kohi simu sasan, nia hakarak moris nu’udar
Jesus, tuir dalan kiak. ¨Nia halo nia an
kiak maski Nia ema riku, atu hosi nia kiak, imi bele sai riku¨.
(2Cor.8,9). São Agustin nia regla dehan:"se mak riku soy iha
mundo, tenke hamta’uk
maun alin housi
fatin kiak mai; buka hela ho sira liu tan hela ho maun alin hosi
fatin riku soy nian" (regla IV).
Iha
katedral São
Domingos tuir orasaun
hamutuk ho Padre sira, tuir liturgia no servi
sarani. Komunidade
neba nia lema maka: "harohan no halo servisu".São Domigos
loron-kalan, tempo barak, halo orasaun
no hanoin Maromak nia hakarak ba nia. Bele
hanesan São Paulo dehan:
"Ida nebe hatene mo-mos ema nia fuan hatene buat nebe iha
espíritu nialaran, basa espíritu harohan ba ema santu sira tuir
Maromak nia hakarak" (Rm.8,27)
Padre
sira iha catedral moris hamutuk no neon no laran ida de’it.
São Agustin nia regla hola marka São
Domingo nia moris. Padre sira fulan-fulan
dala ida halibur hamutuk atu hakribit sira nia sala ba malu. Sira mos
hao jejun, moris nonok iha uma, kalan harohan no halo karidade.
São Domingos aprende iha neba hanoin kleur Maromak nia lia fuan no
halo tuir lia fuan nia hanoin kleur.
Ninia
formasaun halo
nafatin konaba halo tuir Jesus, sunu diabu, moris nonok. Ninia biit
atu moris nu’udar
eskolante di’ak
mai housi orasaun
mesak no orasaunhamutuk.
Nia gosta hela iha kredalaran
hanoin kleur. São Domingos tamba domin boot ba ema kiak sira no ba
ema moras, nia laran susar too tanis bainhira hanoin sira.
Tinan
1199 São Domingos sae sacristao iha katedral.
Nia obrigasaun
mak prepara liturgia ba sarani sira, haklaken lia fuan di’ak
iha kreda,
halo misa no prepara orasaun.
Bainhira Bispo mate, São Domingos nia kolega Diego sai Bispo, no nia
hili São Domingos sai Padre superior iha katedral.
Tinan
1204, Espanha nia liurai hakarak ninia oan mane kaben ho Dinamarka
liurai nia oan feto. Liurai husu Bispo Diego ba hasouru
Dinamarka nia
liurai koalia konaba ida ne’e.
Bispo bolu São Domingos ba hamutuk. Too Fransa
hare’e katedral
boot no furak, mos haree ema riku soi sira
foti an no Padre sira moris nu’udar
riku soi.
Bainhira
Bispo ho São Domingos ba Dinamarka
nia uman, sira para iha residensia
ida atu deskansa.
São Domingos koalia ho ema nebe hela iha neba. Residensia
nia xefe haree Bispo nia kuda no kareta hanesar riku soinian,
nia dehan ba São Domingos: ¨Ita tenke hewai isin; ita tenke moris
tuir espiritu¨. São Domingos hatan: "Ita
nia hanoin la hanesan ami nia". Xefe dehan: "los". São
Domingos dehan: ¨se ema isin la di’ak,
tansa Maromak nia Oan, Jesus, halo an ba mane?. Xefe hatan: ¨Ita
loos, hau tenke hanoin uitoan¨. São Domingos kalan koalia ho
residenscia nia
xefe to’o
dadersan,
haklaken lia fuan loos ba nia.
Bispo
ho ema tuir nia too Dinamarka ba dehan ba liurai ida nebe Espanha
nia liurai hakarak. Bainhira Dinamarka
nia aman liurai aprova ninia oan feto bele kaben ho liurai Espanha
nia oan mane, sira nia proposta, Bispo no São Domingos lao fila fali
nia diocese.Iha Espanha liurai rona onaDinamarka
liurai simu nia proposta, nia hahu prepara ninia oan atu simu nia
kaben. Maibe feto mate iha dalan bainhira
ba Espanha.
Bispohalo
servisu ba Espanha
nia liurai hotu ona, nia ho São Domingos hakarak ba Roma visita São
Pedro no São
Paulo nia rate hodi hasouru
amu Papa. Maibe bainhira Bispo no São Domingos too Fransa,
iha distrito ida Bispo neba dehan ba Bispo Diego no São Domingos
hala’o projetu
ida atu evanjeliza
ema iha neba. Ema neba la fiar Maromak, la fiar kreda
no mos oho Padre sira bainhira
tama iha sira nia rai fo haklaken
Maromak nia lia fuan.Bispo Diego no São Domingos hakfodak ho Bispo
nia projetu. São
Domingos housi
loron ida neba kedas hakarak hasae nia moris tomak ba luta hasouru
doutrina aat haklaken lia fuan di’ak
ba ema sira iha neba, hakarak sai Padre misionario.
Iha
tempo neba Kreda
la dun di’ak.
Ema hakarak sai ema boot, ema riku soy no ema nia mestre. Sarani nia
fiar la metin tamba Padre nia fiar
la dun di’ak.
Sira fiar ema seluk nebe haklaken lia fuan loos la dun, doutrina a’at
tamba sira moris kiak no mos sira nia fiar metin tuir sira nia
hanoin. Kreda atu
forsa sarani tenke fiar ida nebe Kredahaklaken,
Kreda oho ida
nebe fiar la hanesan.?
Papa
hakarak Kreda
troka ba dalan
di’ak, ba dalan
los. São Domingos tuir Papa nia hakarak ba haklaken Maromak nia lia
fuan di’ak.
MaibePadre sira
nia formasaun la
di’ak, Bispo
sira la prepara di’ak
Padre sira atu ba haklaken Maromak nia lia fuan no Padre sira gosta
di’ak liu hela
iha kreda laran
halo oracasaun
duké halo servisu ba sarani.
Iha
dezembro 1205, Bispo Diego no São Domingos hasouru
Papa Inocencio III. Sira dehan ba Papa ida
nebe sira haree iha Fransa.
Ema barak iha neba la tuir dalan loos, tuir doutrina aat, la tuir lia
loos. Bispo no São Domingos dehan ba Papa sira hakarak fila ba neba
haklaken lia fuan di’ak
ba ema. Bispo husu Papa hili Padre seluk atu sae Bispo iha ninia
dioseze
tamba nia hakarak ba Fransa
ho São Domingos.Papa sente
ema nain rua nia espíritu misionero. Papa loke nia fuan koalia ba
sira konaba kredania
susar iha tempo neba. Nia hakarak kredaba
haklaken lia fuan di’ak
atu ema hakribit sala, fila fali moris nu’udar
sarani di’ak,
no halo tuir Maromak nia hakarak. Bispo no
São Domingos haksolok tamba Papa hakarak ema nain rua ba halo misaun
iha Fransa. Sira
hanoin ida ne’e mak Maromak nia hakarak, laos sira nia hakarak.
Sira
to’o Fransa,
uluk ba mosteiro ida halo retiro. Bispo Diego haree Padre neba sira
nia sasin mos tama komunidade
iha mosteiro. Maibe nia halo nafatin servisu
konaba haklaken lia fuan di’ak.
Padre balun hosi mosteiro mos ba hamutuk ho sira.Ema hamlaha Maromak
nia lia fuan maibe Padre sira nonok. Sira ta’uk
haklaken lia fuan di’ak.
Sira nialaran malirin.

Ema
nebe tuir doutrina aat moris kiak, sira sala mak saida? Sira
hanoin katak sira sae sarani hosi espíritu de’it,
la presiza
kreda, la presiza
misa, la halo orasaun
ba matebian no la sarani labarik. Sira mos hanoin ema la bele kaben
no ema bele oho sira an atu ba lalehan. Sira husu ema tuir ema nebe
moris nu’udar
eskolante sira
rona sira de’it.
Ema la presiza
rona ema seluk, halo tuir sira nia hakarak de’it.
Sira husu ema la rona ema nia lia, halo tuir sira nia hakarak, sunu
fatin nebe ema fiar la hanesan. Tamba situasaun
hanesan ida ne’e,
ema barak simu
kolen, susar no hamlaha.
Papa
hahu programa ida konaba evanjelizasaun
atu ema moris tuir Jesus nia hanourin.
Nia husu Padre sira ba haklaken Maromak nia lia fuan di’ak
no hanourin
katequese. Dala
barak tamba fiar la hanesan ema la hakmatek. Papa halo ida ne’e
atu dame iha nasaunkrista
hotu. São Domingos halo servisu
durante tinan 12 iha neba tamba ema hein rona Maromak nia lia fuan
hanesan rai maran nebe hein udambemai.
Tinan
1206, Papa nia representante, Bispo Diego no São Domingos halo
reuniaun ida
konaba oinsa haklaken Maromak nia lia fuan tamba sira nia servisu
la fo resultado. Tamba sira nia haklaken la fo resultado ema lakon
esperansa.
Diego
no Domingos nia testemunha la nu’udar
Padre seluk. Padre seluk haklaken lia fuan foun maibe sira nia moris
la tuir Jesus nia hanoin. Sira moris hanesan riku soi:
Kuda di’ak,
kareta di’ak,
tais furak no
atan servi sira.
Sira la fo ezemplu
di’ak atu ema
rona ida neba sira haklaken. Papa nia representante tuir Espiritu
Santo nia hakarak mos bolu nia atan sira fila ba sira nia uma nomos
lori kuda no kareta ba. Sira tau livru konaba liturgia no Maromak lia
fuan de’it atu
harohan no estuda atu manan ema sira nebe la fiar tuir lia loos, tuir
doutrina aat.
Bispo
Diego sai sira nia superior. Sira moris kiak atu haklaken lia fuan
di’ak. São
Domingos lakohi halo nafatin superior housi
katedral de Osma,
no tau naran ba nia an ¨Irmao Domingos¨.
São
Domingos tenke haksesuk malu ho ema sira iha neba konaba doutrinaaat
dala barak. Povo
sira nei-neik fila fali fiar kredania
hanourin,
hakribit sira nia salan no hakarak duni sae ema nebe uluk sira fiar.
Domingos
nia matenek no fiar manan ema barak
nia fiar no ajuda sarani fiar metin ba Maromak.Dala ruma São
Domingos la simu hahi, ema hirus nia. Maibe São Domingos hanoin sira
bele rona lia loos dala ida di’ak.
Iha
kalan ida ema nebe haklaken doutrina aat halo buat ruma atu haree se
mak nia livru loos liu. Sira tau Domingos nia livru no sira nia livru
ba ahi. Se mak nia livru ahi la han, nee
maka livru ida neba loos.São Domingos nia livru sau husi ahi, ahi la
han. Dala ida tan sira tau livru ba ahi. Livru hanesan mos sai hosi
ahi, ahi la han. Dala tolu halo hanesan, no dala tou livru ahí la
han. "Basa laos imi mak koalia oin sa; iha oras neba sei haraik
ba imi atu dehan saida. Basa laos imi koalia, maibe imi nia Aman nia
Espiritu mak sei koalia liu housi
imi"(Mt. 10,20). Maibe sira la fiar São Domingos nia haklaken.
0 comments:
Post a Comment