Wednesday, September 18, 2019

São Domingos Estuda Biblia nebe hakerek iha Bibi nia kulit


Iha universidade estuda Biblia no materia seluk. 
Livru iha tempo neba mak bibi kulik. Estudante precisa tempo naruk atu kopia ida neba mestre hanourin. Livru karu liutan tamba ema hakerek ho liman deit.São Domingos estuda loron no kalan, la kolen. Nia la sai ba halimar ho kolega sira. Nia hela iha uma estudu no tau matan ba ema kiak sira no ema terus sira. Nia fo ai-han no roupa ba sira nu’udar uluk ninia inan halo. Ema tau naran ba São Domingos nia uma: ¨uma esmola nian¨.
Tinan 1196 iha Espanha ekonomia la diak, susar. Tamba sunu barak (sunu ema musulman sira, liurai sunu malu) ema kiak barak no ema mate barak. São Domingos haree ema kiak no terus fo ninia sasan ba ema kiak. Ikus mai nia fa’an livru nebe nia hakerek rasik. Ninia kolega husu nia atu la bele haloida neba. Maibe São Domingos hatan: "Hau la bele estuda iha kulik mate bainhira ema mate tan hamlaha". Ida nee fo sasin konaba São Domingos nia domin. Nia saran ba ema kiak no halo diak ba ema hotu.
Iha tempo neba tamba ema nebe sunu lakon, sai dadur, la bele fila fali ba sira nia rai. Maibe se ema ida fo osan barak sira bele fila fali ba sira uman.Loron ida feto kaben nain ida husu São Domingos nia tulun atu ajuda ninia kaben, tamba ninia kaben halo musulman sira nia dadur. São Domingos osan la iha, la hatene halo saida atu ajuda nia. Tamba São Domingos domin boot, nia hakarak fa’an nia an atu soy ema dadur. Maibe nia hatene ema precisa ajuda ho buat seluk ida neba.
Tinan 1196 São Domingos estudu universidade ona. Nia hanoin se sai Padre bele hakbesik liu tan ema susar no kiak. Iha laran hanesan ahi lakan husu nia ba haklaken Maromak nia lia fuan nebe uluk nia estuda makas iha universidade.
Iha universidade belun ida naran Diego de Aseveo. Nia mak sai Padre bakomunidade katedral de Osma. São Domingos hateten ba nia an katak,hakarak atu sai Padre no tama nia komunidade. Tamba Diego hatene diak São Domingos, hatene nia ema diak no fiar metin, nia dehan ba sira nia Bispo. Bispo haree nia bele halo servisu diak iha nia dioseze, Bispo simu nia. Tinan 1196, São Domingos tinan 26, nia sae Padre diosesano, halo promesa moris tuir regla Sau Agustin.
Tuir regla, nia la bele simu sasan. Tamba nia familia riku soy, nia la kohi simu sasan, nia hakarak moris nu’udar Jesus, tuir dalan kiak. ¨Nia halo nia an kiak maski Nia ema riku, atu hosi nia kiak, imi bele sai riku¨. (2Cor.8,9). São Agustin nia regla dehan:"se mak riku soy iha mundo, tenke hamtauk maun alin housi fatin kiak mai; buka hela ho sira liu tan hela ho maun alin hosi fatin riku soy nian" (regla IV).
Iha katedral São Domingos tuir orasaun hamutuk ho Padre sira, tuir liturgia no servi sarani. Komunidade neba nia lema maka: "harohan no halo servisu".São Domigos loron-kalan, tempo barak, halo orasaun no hanoin Maromak nia hakarak ba nia. Bele hanesan São Paulo dehan: "Ida nebe hatene mo-mos ema nia fuan hatene buat nebe iha espíritu nialaran, basa espíritu harohan ba ema santu sira tuir Maromak nia hakarak" (Rm.8,27)
Padre sira iha catedral moris hamutuk no neon no laran ida deit. São Agustin nia regla hola marka São Domingo nia moris. Padre sira fulan-fulan dala ida halibur hamutuk atu hakribit sira nia sala ba malu. Sira mos hao jejun, moris nonok iha uma, kalan harohan no halo karidade. São Domingos aprende iha neba hanoin kleur Maromak nia lia fuan no halo tuir lia fuan nia hanoin kleur.
Ninia formasaun halo nafatin konaba halo tuir Jesus, sunu diabu, moris nonok. Ninia biit atu moris nu’udar eskolante diak mai housi orasaun mesak no orasaunhamutuk. Nia gosta hela iha kredalaran hanoin kleur. São Domingos tamba domin boot ba ema kiak sira no ba ema moras, nia laran susar too tanis bainhira hanoin sira.
Tinan 1199 São Domingos sae sacristao iha katedral. Nia obrigasaun mak prepara liturgia ba sarani sira, haklaken lia fuan diak iha kreda, halo misa no prepara orasaun. Bainhira Bispo mate, São Domingos nia kolega Diego sai Bispo, no nia hili São Domingos sai Padre superior iha katedral.
Tinan 1204, Espanha nia liurai hakarak ninia oan mane kaben ho Dinamarka liurai nia oan feto. Liurai husu Bispo Diego ba hasouru Dinamarka nia liurai koalia konaba ida nee. Bispo bolu São Domingos ba hamutuk. Too Fransa haree katedral boot no furak, mos haree ema riku soi sira foti an no Padre sira moris nu’udar riku soi.
Bainhira Bispo ho São Domingos ba Dinamarka nia uman, sira para iha residensia ida atu deskansa. São Domingos koalia ho ema nebe hela iha neba. Residensia nia xefe haree Bispo nia kuda no kareta hanesar riku soinian, nia dehan ba São Domingos: ¨Ita tenke hewai isin; ita tenke moris tuir espiritu¨. São Domingos hatan: "Ita nia hanoin la hanesan ami nia". Xefe dehan: "los". São Domingos dehan: ¨se ema isin la diak, tansa Maromak nia Oan, Jesus, halo an ba mane?. Xefe hatan: ¨Ita loos, hau tenke hanoin uitoan¨. São Domingos kalan koalia ho residenscia nia xefe too dadersan, haklaken lia fuan loos ba nia.
Bispo ho ema tuir nia too Dinamarka ba dehan ba liurai ida nebe Espanha nia liurai hakarak. Bainhira Dinamarka nia aman liurai aprova ninia oan feto bele kaben ho liurai Espanha nia oan mane, sira nia proposta, Bispo no São Domingos lao fila fali nia diocese.Iha Espanha liurai rona onaDinamarka liurai simu nia proposta, nia hahu prepara ninia oan atu simu nia kaben. Maibe feto mate iha dalan bainhira ba Espanha.
Bispohalo servisu ba Espanha nia liurai hotu ona, nia ho São Domingos hakarak ba Roma visita São Pedro no São Paulo nia rate hodi hasouru amu Papa. Maibe bainhira Bispo no São Domingos too Fransa, iha distrito ida Bispo neba dehan ba Bispo Diego no São Domingos halao projetu ida atu evanjeliza ema iha neba. Ema neba la fiar Maromak, la fiar kreda no mos oho Padre sira bainhira tama iha sira nia rai fo haklaken Maromak nia lia fuan.Bispo Diego no São Domingos hakfodak ho Bispo nia projetu. São Domingos housi loron ida neba kedas hakarak hasae nia moris tomak ba luta hasouru doutrina aat haklaken lia fuan diak ba ema sira iha neba, hakarak sai Padre misionario.
Iha tempo neba Kreda la dun diak. Ema hakarak sai ema boot, ema riku soy no ema nia mestre. Sarani nia fiar la metin tamba Padre nia fiar la dun diak. Sira fiar ema seluk nebe haklaken lia fuan loos la dun, doutrina aat tamba sira moris kiak no mos sira nia fiar metin tuir sira nia hanoin. Kreda atu forsa sarani tenke fiar ida nebe Kredahaklaken, Kreda oho ida nebe fiar la hanesan.?
Papa hakarak Kreda troka ba dalan diak, ba dalan los. São Domingos tuir Papa nia hakarak ba haklaken Maromak nia lia fuan diak. MaibePadre sira nia formasaun la diak, Bispo sira la prepara diak Padre sira atu ba haklaken Maromak nia lia fuan no Padre sira gosta diak liu hela iha kreda laran halo oracasaun duké halo servisu ba sarani.
Iha dezembro 1205, Bispo Diego no São Domingos hasouru Papa Inocencio III. Sira dehan ba Papa ida nebe sira haree iha Fransa. Ema barak iha neba la tuir dalan loos, tuir doutrina aat, la tuir lia loos. Bispo no São Domingos dehan ba Papa sira hakarak fila ba neba haklaken lia fuan diak ba ema. Bispo husu Papa hili Padre seluk atu sae Bispo iha ninia dioseze tamba nia hakarak ba Fransa ho São Domingos.Papa sente ema nain rua nia espíritu misionero. Papa loke nia fuan koalia ba sira konaba kredania susar iha tempo neba. Nia hakarak kredaba haklaken lia fuan diak atu ema hakribit sala, fila fali moris nu’udar sarani diak, no halo tuir Maromak nia hakarak. Bispo no São Domingos haksolok tamba Papa hakarak ema nain rua ba halo misaun iha Fransa. Sira hanoin ida ne’e mak Maromak nia hakarak, laos sira nia hakarak.
Sira too Fransa, uluk ba mosteiro ida halo retiro. Bispo Diego haree Padre neba sira nia sasin mos tama komunidade iha mosteiro. Maibe nia halo nafatin servisu konaba haklaken lia fuan diak. Padre balun hosi mosteiro mos ba hamutuk ho sira.Ema hamlaha Maromak nia lia fuan maibe Padre sira nonok. Sira tauk haklaken lia fuan diak. Sira nialaran malirin. 
Bispo Diego no São Domingos husu sira nia atan fila ba sira nia uma no lori kuda no kareta fila ba Eespanha nia liurai. Tempo ida nebe sira hahu lao ba aldeia-aldeia haklaken Maromak lia fuan. Nain rua ba hamutuk, lao la tao chinelas, sira nia tais kiak nian, uma la iha atu descansa, moris hamutuk no husu esmola.
Ema nebe tuir doutrina aat moris kiak, sira sala mak saida? Sira hanoin katak sira sae sarani hosi espíritu deit, la presiza kreda, la presiza misa, la halo orasaun ba matebian no la sarani labarik. Sira mos hanoin ema la bele kaben no ema bele oho sira an atu ba lalehan. Sira husu ema tuir ema nebe moris nu’udar eskolante sira rona sira deit. Ema la presiza rona ema seluk, halo tuir sira nia hakarak deit. Sira husu ema la rona ema nia lia, halo tuir sira nia hakarak, sunu fatin nebe ema fiar la hanesan. Tamba situasaun hanesan ida nee, ema barak simu kolen, susar no hamlaha.
Papa hahu programa ida konaba evanjelizasaun atu ema moris tuir Jesus nia hanourin. Nia husu Padre sira ba haklaken Maromak nia lia fuan diak no hanourin katequese. Dala barak tamba fiar la hanesan ema la hakmatek. Papa halo ida nee atu dame iha nasaunkrista hotu. São Domingos halo servisu durante tinan 12 iha neba tamba ema hein rona Maromak nia lia fuan hanesan rai maran nebe hein udambemai.
Tinan 1206, Papa nia representante, Bispo Diego no São Domingos halo reuniaun ida konaba oinsa haklaken Maromak nia lia fuan tamba sira nia servisu la fo resultado. Tamba sira nia haklaken la fo resultado ema lakon esperansa.
Diego no Domingos nia testemunha la nu’udar Padre seluk. Padre seluk haklaken lia fuan foun maibe sira nia moris la tuir Jesus nia hanoin. Sira moris hanesan riku soi: Kuda diak, kareta diak, tais furak no atan servi sira. Sira la fo ezemplu diak atu ema rona ida neba sira haklaken. Papa nia representante tuir Espiritu Santo nia hakarak mos bolu nia atan sira fila ba sira nia uma nomos lori kuda no kareta ba. Sira tau livru konaba liturgia no Maromak lia fuan deit atu harohan no estuda atu manan ema sira nebe la fiar tuir lia loos, tuir doutrina aat.
Bispo Diego sai sira nia superior. Sira moris kiak atu haklaken lia fuan diak. São Domingos lakohi halo nafatin superior housi katedral de Osma, no tau naran ba nia an ¨Irmao Domingos¨.
São Domingos tenke haksesuk malu ho ema sira iha neba konaba doutrinaaat dala barak. Povo sira nei-neik fila fali fiar kredania hanourin, hakribit sira nia salan no hakarak duni sae ema nebe uluk sira fiar.
Domingos nia matenek no fiar manan ema barak nia fiar no ajuda sarani fiar metin ba Maromak.Dala ruma São Domingos la simu hahi, ema hirus nia. Maibe São Domingos hanoin sira bele rona lia loos dala ida diak.
Iha kalan ida ema nebe haklaken doutrina aat halo buat ruma atu haree se mak nia livru loos liu. Sira tau Domingos nia livru no sira nia livru ba ahi. Se mak nia livru ahi la han, nee maka livru ida neba loos.São Domingos nia livru sau husi ahi, ahi la han. Dala ida tan sira tau livru ba ahi. Livru hanesan mos sai hosi ahi, ahi la han. Dala tolu halo hanesan, no dala tou livru ahí la han. "Basa laos imi mak koalia oin sa; iha oras neba sei haraik ba imi atu dehan saida. Basa laos imi koalia, maibe imi nia Aman nia Espiritu mak sei koalia liu housi imi"(Mt. 10,20). Maibe sira la fiar São Domingos nia haklaken.

0 comments:

Post a Comment